Rudolfėlis vai koks piktas. Ir kaip čia piktiu nebūsi jei per tuos sugyventinius vieni nemalonumai.

Naktį įlenda mažius į lovą, o tie spardosi, niekaip išsimiegoti neįmanoma. Ne miegas, o sportas: nušoki nuo lovos, vėl užšoki, įsitaisai, pasnaudi, nušoki, vėl užšoki.

Lauke buvo žemė kaip žemė. Žolė žalia, balytės. Pievoj peliukų buvo. O dabar anie žemę kažkokiu baltu daiktu apidrėbė. Kojos į jį klimpsta, iki pievos jokių šansų nueiti. O kai vakar peliuką nučiupo, tai į virtuvę parsinešt neleido. Atėmė ir išmetė. O toks visai nieko peliukas buvo. Krutėjo.

Ne, kažkokie netikri katinai tie bekailiai dvikojai.