Taip taip. Toks šio pyrago vardas. Nežinau kodėl. Neklauskit. Pyragą prisimenu iš vaikystės, kepdavo mano močiutė. Skanėstas su džiovintais vaisiais, toks traškia plutele ir tąsiu vidumi.

Pyragą prisimenu, ką dėdavo irgi, bet va proporcijų nepamenu, tai bandžiau atkurti. Tiesa, tai nebus autentiškas pyragas, nes sudėtinės dalys kitos…

Taigi mano keptasis bus šiuolaikinis čigonas. Tokis su egzotika…

Pirmiausia kepimo skardą išklojame sviestiniu popieriumi. Popieriu patepame margarinu ir įklojame parduotuvinio vaflio lapą. Paspaudome, kad subyrėtų ir ant viršaus dar pamėtome sviesto gabaliukų. Saikingai.

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Tešlai reikia 5 kiaušinių, 300 gramų cukraus, 150 gramų miltų, šaukštelio kepimo miltelių. Viską labai labai gerai išplakame.

Lyrinis nukrypimas. Dabar paėmei mikserį, trim, brim ir tešla paruošta, o vaikystėje mediniu šaukštu reikėdavo į vieną pusę tą tešlą sukti. Lėtai, metodiškai, nesustojant. Gal todėl tas pyragas toks skanus buvo.

Močiutė dėdavo džiovintus obuoliukus, slyvas, džiovintas kriaušes ir razinas. Viską nuplykydavo verdančiu vandeniu, nuvarvindavo ir į tešlą.

Aš dėjau abrikosus, razinas, džiovintus raudonus ananasus. Kad turiu obuoliukų pamiršau :( . Visų vaisių maždaug po 200 gramų. Sudėjus viską gerai išmaišyti, išlyginti ir į orkaitę. Ant mažos ugnies kepa pyragas ilgai… Kokią 1,5 valandos. Ir vis reik pabadyt, nes labai greit dedasi pluta.

Valgyti ataušusį. O dar geriau palaikytą. Kuo ilgiau laikytas tuo skanesnis. Na tas močiutinis…

O koks mano – pagyvensiu, sužinosiu.

Prierašas:

Pagyvenau. Ryte atsipjoviau gabalėlį. Ups… Skanumėlis :) Paslėpiau nuo savęs…