Ekskursija

Šiandien su grupe moksleivių buvau ekskursijoje – renginyje.

Gal ir nederėtų girtis, tik… Buvau nustebinta, kad nelabai mažai nugyvenusi ant šios žemės ir tiek daug ko nežinau.

Renginys vyko P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje Kaune. 

Šio muziejaus ekspozicijoje yra apie 500 instrumentų. Daugelį gali apžiūrėti ir pačiupinėti.

Va ko nežinojau, kad dūdmaišis pasirodo lietuvių liaudies instrumentas, kažkada buvęs labai populiarus. O mediniu plaktuku mušant lentą galima sugroti visai neblogą melodiją.

Buvo tikrai įdomu 🙂

Kodėl?

Klausimas gal retorinis. Ir atsakymas žinomas… Todėl…

O klausimas toks, kodėl valdžia gali visiškai nesiskaityti  su pavaldiniu. Todėl, kad jis pavaldinys?

Situacija gal net juokinga.

Dirbdami mokytojai ir mokiniai tapo respublikinio konkurso laureatais. Pakviesti į apdovanojimą. Norėtųsi nuvykti, vistik šventė. Bet reikia autobuso. Valdžia sako, autobusas bus. Taip sako pirmadienį. Trečiadienį pasako, oi pamiršau… Bet autobusas bus. Rašykit, kad atvažiuosit. Bus…

Dar po valandos

Autobusą užsisakykit ir susiraskit patys…

Klausimas dar vienas: “Gal ne tie mokytojai laimėtojais tapo?”

Savijauta: nei iš šio nei iš to  užuot ačiū pasakę į dūšią kaku padarė…

Autobusą gavome, užsisakėme… Tik…

Apkepas a-la-mėja

Vaikams reikia suaugusiųjų, suaugusiesiems reikia vieniems kitų. Kartais vaikai mokosi iš suaugusiųjų, kartais pamoko suaugusius. Mainai, patys natūraliausi.

Va mane Salomėja pamokė gaminti apkepą. Tiesa susakė trumpai, aiškiai ir suprantamai. Bet aš linkus viską sudarkyti savaip.

Bet apkepą pavadinu vardu tos kuri pasiūlė receptą.

Reikės : 1 žiedinio kopūsto galvelės, didelio didelio gabalo fermentinio sūrio, džiuvėsėlių, mėgstamų prieskonių,  gabalėlio sviesto kepimo skardai patepti ir pačiam apkepui pagardinti.

Kopūstą išverdame. Nukošiame, ir sudedame į dubenį. Užpilame stiklinę, maždaug 250 gr džiuvesėlių ir išmaišome. Apkepui ėmiau trijų spalvų džiuvėsėlius: įprastus, oranžinės  ir citrininės spalvos.  Gavosi maloni akiai spalvų mozaika.

Per ruptarkę sutarkavau sūrį ir sumaišiau su kopūstų ir džiuvėsėliu mase. Dar įdėjau svogūnų laiškų ir krapų. Pabarsčiau prieskoniais .

Skardą ištepiau sviestu. Sudėjau gautą mozaiką. Dėdama gerai paspaudžiau. Ant viršaus užbarsčiau nedaug sviesto. Kepiau orkaitėje 225 laipsnių temperatūroje 30 minučių.

Skanu ir sotu

Mėgstu kabinti makaronus

Mėgstu makaronus:) Karštus su padažu ( sako storina ne makaronai, o padažai). Kaip ten bebūtų mėgstu šaltus makaronus.  Todėl nuo pietų likusius ir atšalusius svalgau vakarienei… Šitos salotos rastos kažkuriam tinklapyje ir išdarkytos mano skoniui …

Tortellini salotos

1 pokelis makaronų Tortellini( jų yra su visokiais įdarais), 3 pomidorai, 1 poro baltoji dalis, 1 nedidelis svogūnas, 125 g mocarelos, 2 šaukštai baziliko, 1 šaukštas alyvuogių alyvos, 1 šaukštas vyno acto, pipirų, druskos,  pjaustytų svogūnų laiškų, petražolių lapelių.

Tortellini išvirti pasūdytame vandenyje, išpilti į koštuvą, perpilti šaltu vandeniu, gerai nuvarvinti. Pomidorus supjaustyti kubeliais išmesti minkštąją dalį, porą – griežinėliais, mocarelą vidutiniško stambumo gabaliukais ( na kaip išeis), svogūną smulkiai. Viską salotinėje sumaišyti. Iš alyvos,  acto, perspausto česnako, pipirų, druskos, smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, petražolių lapelių sumaišyti marinatą.  Paplakti mikseriu. Atvėsintus makaronus atsargiai įmaišyti į salotas, palaistyti marinatu, palaikyti, kad susigertų. Skanaus!!!

 

Salotos niam niam niam

Skanios skanios salotos… O gal mišrainė… O kuo jos skiriasi?

Imate pusę kiniško kopūsto arba gerą saują salotų lapų. Man skaniausios salotos IceBerg. Supjaustote. Sako,  kad prancūzai salotas plėšo, o ne pjausto. Ir aš taip turėčiau daryti, pagalvojusi vien apie tai, kad prancūzai – viena liekniausių tautų pasaulyje, nors valgo daug sūrių ir visa tai daro vėlai vakarais.. Tiek to. Plėšant ten lyg ir vitaminai neišbėga ir nesureaguoja su metalu ar pan.. Tik niekaip neįsivaizduoju kaip suplėšyti kinietišką kopūstą ar Iceberg salotas. Paimame du tris pomidorus. Supjaustote. Ne taip – lietuviškai, ūkiškai, o smulkiau. Galima skiltelėmis, galima tas skilteles dar į dvi tris dalis perpjauti. Košės iš pomidorų daryti nepatartina. Ir šiaip geriausia išmesti tirštimą. Griežinėliais supjaustote porą (tik baltą dalį) arba mėlyną svogūną. Galima ir to ir to. Tik su saiku ir protu. Keletą juodų alyvuogių be kauliukų  supjaustote griežinėliais. Porą agurkų įpjaustykite. Nestambiai. Mano “brangiausias” viską kažkaip smulkiai pjausto. Net nesmagu kartais – aš tai tingiu taip terliotis. Tada pjaustote Feta sūrį. Galima pakeisti  kitokiu aštraus tipo sūriu. Yra tokių  lietuviškų atmainų. Dideliais gabalais nepjaustykite – bus neskanu, voluzosis po burną. Bet labai smulkiai ir prie gražiausių norų nepavyks – apsivelia peilis, visi pirštai, išsimozoja po lentelę, stalą.. Bet pasistengus supjaustyti galima. Prieskonius geriau naudokite specialiai skirtus salotoms arba, dar geriau, iš vis nenaudokite. Įberkite tik druskos. Visą skonį duos padažas. Jis paruošiamas iš poros šaukštelių garstyčių, šaukštelio obuolių acto, pipirų, kiek reikės šaukštelių alyvuogių aliejaus. Visą šitą gerą reikia gerai išsukti iki vientisos masės. Plakame mikseriu didžiausiu greičiu kokias 5 minutes.  Proporcijas pamatuokite pagal pripjaustytų salotų dubenį ir asmeninį apetitą. Padažą įmaišykite į salotas tik prieš jas valgydami.  

 

 

Kažkas ne tokio

100 gr ryžių
1/ 2 a. š. cukraus – 1 a. š. ryžių acto
(galima laisvai pakeisti paprastu 9% actu, o dar geriau obuolių actu)
1 ilgas agurkas, 1 nedidelis svogūnas
1/2 a. š. vasabi (galima vietoj jo dėti garstyčių, krienų, čili padažo ir t. t.)
1 v. š. majonezo, 100 g sūdytos lašišos

Išvirti ryžius, dėti cukrų ir actą. Atsargiai išmaišyti ir pridengti.
Agurką supjaustyti nedideliais gabalėliais (cilindrais) ir perpjovus pusiau išskobti minkštimą.
Smulkiai supjaustyti svogūną, agurko minkštimą ir sumaišyti su ryžiais, sudėti majonezą ir vasabi (arba kitą padažą).
Dėti ryžius į agurką, paspausti, palyginti ir ant viršaus uždėti lašišos gabaliuką.

Receptą man pasakė. Sako, tu mėgsti išsidirbinėt valgyt darydama, taip ir sakė… Aš jį persidirbau savaip.

Neįptasta, bet skanu…

Beje, vietoje ilgo agurko galima naudoti vasarinius slapukus (agurkus, kurie peraugo, bet nepageltonavo). Konservavimui jie netinka, salotos irgi skanesnės iš mažesnių, o čia patys tie…

Tik odelę reik aplupti

Jei mokytis – tai mokytis

Jei šuo būtų tavo mokytojas iš jo galėtum išmokti šių dalykų:

Kai tau brangūs žmonės grįžta namo visuomet bėk jų pasitikti.
Niekada nepraleisk progos pabėgioti.
Pajausk gaivaus oro ir vėjo dvelksmą veide.
Ugdyk nuolankumą.
Pranešk kitiems, kai jie įžengia į tavo teritoriją.
Mėgaukis pogulio miegu ir atsibudęs visuomet pasirąžyk.
Išdykauk ir žaisk kasdien.
Reikalauk dėmesio iš kitų.
Nesikandžiok, bet urgzti galima.
Šiltą vasaros dieną pagulėk žolėje.
Karštomis dienomis gerk daug vandens ir gulėk medžio pavėsyje.
Kai džiaugiesi šok ir judink visą savo kūną.
Nesvarbu kaip dažnai esi aprėkiamas, nepasiduok kaltei ir blogai nuotaikai, o bėk ir susitaikyk.
Mėgaukis ilgo pasivaikščiojimo malonumu.
Valgyk su pasimėgavimu.
Sustok kai tau jau užtenka.
Būk ištikimas.
Niekada neapsimetinėk tuo, kuo nesi.
Jei kažkas, ko tu nori, guli giliai užkasta kaskis kol rasi.
Kai kam nors bloga diena būk tylus…
… sedėk šalia.

Tikra moteris

Tikra moteris yra ta, kurią Dievas sukūrė, o velnias patobulino. Todėl visos moterys tobulos, tik jos kartais suabejoja tuo. Jei Dievas sukūrė pagal savo atvaizdą, tai moteris negali būti prasta – ji tobula. Kiekviena iš mūsų nešiojasi dieviškumo dalelę – kas gali būti tobuliau? Moteris juk pradžių pradžia.
– Koks yra tobulos moters bruožas?
– Ji sako „Daugiau niekada“ – tai reiškia, visada padarysiu.

Bet to negana…

Dabar apie save:
Velnias tai tikrai mane tobulino, iki visiško tobulumo

Ir mįslė, ir atsakymas

Jis gali buti didžiausias tavo priešas – arba geriausias draugas. Tu niekad nuo jo nepabėgsi, kad ir kur eitum. Tu negali jo matyti, bet jis lemia tavo gyvenimą. Tačiau kada jį pažinsi, jis padarys tave išties laimingu.
Atsakymas paprastas. Tu pats. Tas tikrasis, kurį turi kiekvienas žmogus, nors to ir nežino. Jį reikia pirmiausia per vargus rasti, nes jis tūno giliai ir taip paprastai neatsiskleidžia. Nuo to tikrojo savęs niekada nepabėgsi, nes jis yra kiekviename žingsnyje. Jeigu jo nepažįsti, nuolatos sau trukdai ir taip tampi didžiausiu priešu sau pačiam. Ir žinoma savo tikrojo “AŠ” nematai, nors jis lemia tavo gyvenimą. Ir tik tas, kuris ras save, taps iš tiesų laimingas.