Nežudyk strazdo giesmininko
03/01/2010
Kažkada jau esu skaičiusi šią knygą, bet visiškai visiškai neprisiminiau, tik pavadinimą.
Vadinasi tai buvo seniai seniai ir netiesa…
Dabar perskaičiau dar kartą. Penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis ( vakarai prieš miegą)
Romanas “Nežudyk strazdo giesmininko” tai vienintelis amerikiečių rašytojos H.Lee romanas. „Nežudyk strazdo giesmininko“ – knyga, kurioje tyras vaikystės pasaulis pirmąkart sudrumsčiamas neteisybės, kuri virsta tragedija. Romano pasakotoja – aštuonerių metų mergaitė Džina Luiza Finč, pravardžiuojama „Paukšteliu“. Vaikiškas tiesmukumas, žvilgsnis į pasaulį tokį kokį regi vaiko akys: neužgožtą melo ir veidmainystės, pirmosios pamokos kaip prisitaikyti gyvenime, pamokos apie tai kada reikia nutylėti ir kada reikia patylėti.
“Nežudyk Strazdo Giesmininko” yra tarsi laiko kaleidoskopas apie laikus tyliame Alabamos miestelyje, kurie vieniems buvo tikra kančia o kitiems tik tikrojo gyvenimo pradžia.
Pirmoji istorijos pusė pasakoja apie vaikus: Džiną Luizą Finč, jos vyresnįjį brolį Džemį, jų vasarinuką draugą Dilą ir jų bandymus patekti į kraupų namą kitoje kelio pusėje, kur anot jų gyvena žudikas Baubas kurį jo tėvas laiko prirakintą grandinėmis.
Antroji istorijos pusė apie teismo bylą, kuri suskaido ramaus miestelio gyventojus į dvi priešiškai nusiteikusias stovyklas.
Pagrindinė romano figūra – advokatas ir „Paukštelio“ tėvas Atikus Finčas. Jis išdrįsta stoti prieš beveik visą priešiškai nusiteikusį miestelį. Nors bylos advokatas nelaimi, tačiau savo drąsa ir sąžiningumu nusipelno žmonių pagarbos. Advokatas labai įdomus personažas. Pagyvenęs našlys advokatas Atikus Finčas augindamas savo vaikus – aštuonmetę Džiną Luizą (vadinamą Paukšteliu) ir dvylikametį Džemį – jiems skiepija vertybes, kurios buvo priimtinos ne tik XX a. pradžioje Jungtinių Valstijų mažame miestelyje, bet ir šių dienų pasauliui. Pagarba žmogui neatsižvelgiant į rasę, sąžiningumas bei tolerancija – tai, kas buvo priimtina visais laikais.
Ir dar tai, kad ne tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų – kai ko ir suaugę gali pasimokyti iš vaikų.
Beje, jei žvelgsi į gyvenimą vaiko žvilgsniu, jis pasirodys kur kas paprastesnis…

Šiukšlynėlis » Blog Archive » Paskutinė skaityta 160(51) said,
Kovas 16, 2010 @ 19:20
[...] nuomonė: kai perskaičiau PinkCity ir Virgilijos atsiliepimus, nusprendžiau irgi paskaityti šią knygą. Juolab, kad žinojau, kurioje vietoje ji [...]