Teko pabendrauti su lituanistėm – lietuvininkėm. Su pora :) Viena labai pribloškė savo požiūriu. Na gal aš kvaila, bet… Aš kai skaitau knygą ieškau minties, niuansų, psichologijos, veiksmo. Tada skaitydama mąstau patiko man ar nepatiko. Kas patiko, kas nepatiko…

O va viena lietuvninkė pasakė, kad ji skaitydama nagrinėja knygos kalbą. Ir jei yr kokių vertiminių netikslumų ar ko ji net negali skaityti knygos, nes ji (knyga) pradeda nervinti ją kaip lietuvių kalbos puosėlėtoją ir visai nesvarbu koks tos knygos siužetas.

Aš kaip gimusi blondine susimąsčiau, kiek dabartinių lietuvių rašytojų, tų žymių, tų pripažintų neišlaikytų dabartinio lietuvių kalbos egzamino? Ir kiek tų nepripažintų  – neišlaikytų? Dėl įvairių priežąsčių: originalių minčių, kitokios sakinio struktūros, stiliaus ar dar ko…