Apie nieką ir apie viską

Kadangi pastaruoju metu pučiuosi kaip burbulas nuo gryno oro gurkšnio, tai iš savo raciono išbraukiau silkaites ir majonezą. Na ne tai, kad visai nenaudočiau, bet…

Aną sykį užvalgiau silkaitės – ištino paakiai.

Bet man salotos be majonezo visai ne tas.

O dar pomidorai tokie raudoni…

Porą kart per mėnesį gal galima pasigundyt. Pomidorai iš doros kelio išvedė.

Čiupau pomidorus kelis, ketvirčiavau, fetos sūrį pasmulkinau kubeliais, svogūną supjausčiau nei stambiai, nei smulkiai, saują bazilikų suplėšiau, įdėjau žalių alyvuogių, padruskinau, papipirinau, šaukštą majonezo įkrėčiau, išmaišiau viską ir sulapnojau.

Nu tikrai tokie Tep- liap.

Imi pūstų ryžių pokutį, miltų stiklinę, išlydai pusė pokučio sviesto. Į sviestą supili stiklinę cukraus, išsuki, įmuši 3 kiaušinius, pasuki dar, supili ryžius ir miltus, kėlimo miltelių 2 šaukštelius. Viską sumaišai.

Imi šaukštą ir dedi ant skardos. Jei tešla per tiršta šliūkštelėti šlakelį pieno. Kai pridėlioji pilną skardą sausainių gražiai sausainius palygini šlapiu šaukštu ar šlapiais pirštais.

Kept reikia 225 laipsnių karštumo orkaitėj, kol parusvės. Ilgai netrunka.

Skardą ištraukus procesą pakartot kol baigsis tešla.

Sekantis etapas: suvalgyt. Susivalgo greit

Toks prabangus receptas. Galima marinuoti ne tik agurkus, bet ir aguročius, cukinijas.

Valgis toks pasilepinmui, kai norisi parasto, bet ne visai, neįprasto bet ne per daug.

Taigi agurkai ir jų giminaičiai medaus marinate:

1-am litrui marinato:
2 šaukštai druskos;
1 šaukštas cukraus;
1 stiklinė acto;
1 arbatinis šaukštelis ciberžolės;
2 šaukštai medaus;
Į stiklainį:
Agurkų, aguročių, cukinijų, patisonų. Mišinio arba atskirai. Galima ir paprikos dėl spalvingumo. Juodųjų ir kvapniųjų pipirų, krapų, česnako, lauro lapelis.

Išvirti marinatą.

Agurkus stambiai juostelėmis supjaustyti, dėti į stiklainį, tarpuose berti pipiriukus, dėti krapus, česnaką, lauro lapelį. Užpilti verdančiu marinatu ir pridengus palaikyti, kol atvės stiklainiai, apie 1 valandą. Tada pakaitinti stiklainius apie 10min. ir užsukti.

Pasirašiau, nes pastoviai pametu receptus. Žinau kur spausdinti padėti, bet verčiu, nerandu, sujaukiu, nerandu, sutvarkau, nerandu. Vėliau žiūriu guli ant viršaus.

Vakar viriau agurkų uogienę.

Taip taip… Buvo tokių vidutinio dydžio agurkaičių. Tai paeksperimentavau. O ką…

Skonis visai įdomus. Turėtų patikti tiems, kurie medų mėgsta. Spalva… Spalva šiaip sau. Kvapas įdomus.

Pakaštavojimui uogienės daug nepriviriau, ir produktų daug nesunaudojau.

Tik tiek:

1 kg agurkų, 600 g cukraus (naudojau rudąjį cukranendrių, bet nieko neatsitiks ir paprastą naudojant), 2 citrinų sulčių ir minkštimo, ir vienos nutarkuotos žievelės, pundelio mėtų.

Gaminimas:

Mėtos lapelius sudedam į puodą.
Agurkams išimame sėklas ir plonai supjaustome( mano agurkų sėklos mažos, tai aš ir nesivarginau jų išiminėti). Išspaudžiame citrinas ir vienai nutarkuojame žievelę. Viską sudedame į puodą, užberiame cukrumi ir paliekame pastovėti kelioms valandoms, kad išsiskirtų sultys.
Užviriname ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį, kol sirupas sutirštės. Galima dar įdėt uogienių tirštiklio.

Sudedame į stiklainius ir užsukame.

Beskaitinėdama internete radau receptuką kaip paruošt traškius agurkėlius per 10 minučių. Va čia radau.

Ir išbandžiau.

Bet truputį kitaip dariau:

Na agurkėliams galiukus nupjausčiau. Į maišelį sudėjau.

Paskui sumaišiau 2 šaukštelius druskos, česnakų traiškykle sutraiškytas 3 česnako skilteles ( labai man tinka česnakas), dar keliais stiebais laiškinio supjaustyto, sušinkuotais krapais, ir juodųjų serbentų lapų gera sauja.

Mišinį supyliau į maišelį, pakračiau. Maišelį užrišau ir tada delnu kočiojau ant stalo maišelį su agurkais. Pakočiojau, dar pakočiojau.

O tada triauškinau…

Receptą dedu paprašyta draugės. Tai mano variantas. Žinau yra ir kitų, gal skanesnių ir labiau vykusių. Aš irgi dažnai varijuoju.

Taigi reikės:

Tešlai:
700 g miltų
500 g sviesto
1 kiaušinio
4 valg. šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos

Ant medinės lentos paberiame miltus, užbarstome druskos, padarome duobutę, supilame grietinę, įmušame kiaušinį, sudedame atšaldyto sviesto gabaliukus ir kapojame tol, kol nelieka sausų miltų. Tada tešlą suspaudžiame į rutuliuką, pridengiame ir atšaldome. Imame po nedidelį tešlos gabaliuką ir kočiojame plonyčius papločius.

Apipjauname pagal pageidaujamo dydžio formą ir subadome šakute. (Arba pavažinėjame su dygliuotu masažuokliu). Skardą išklojame kepimo popieriumi, šiek tiek sudrėkiname vandeniu, dedame paplotį ir kepame 170-180 laipsnių temperatūroje, kol gražiai pagelsta. Taip išsikepame visus torto papločius.

Kremui:
500 g sviesto
120 g miltų
350 g cukraus
2 kiaušinio trynių
1 stiklinės pieno

Kremui skirtą sviestą išlydome, suberiame miltus ir maišant pakaitiname, kol miltai pradeda gelsti. Atskirai užviriname pieną su cukrumi ir plona srovele stipriai maišant supilame į sviestą su miltais. Nuolat maišant truputį pakaitiname, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname. Tada po vieną įmušame kiaušinio trynius  ir gerai išplakame, kol kremas tortui pasidaro purus.

Beje, galima išplakti kondensuotą pieną, sviestą ir kiaušinius iki purumo.

Atvėsusius papločius pertepame kremu. Porą papločių pertepame rūgščia uogiene ( juodųjų serbentų, spanguolių, vyšnių ar kokia kita).

Papločius suspaudžiame ir paliekame, kad viskas susigertų.

Terli merli daug, bet verta.

Turėjau vištienos krūtinėlės ir sumaniau ją pasikepti.

Sumanyta padaryta.

Dar iš dyko buvimo sumaniau paeksperimentuoti.

Vištieną supjausčiau nedideliais gabalėliais, pasūdžiau, papipirinau, pamaišiau ir į dubenėlį pridėjau 1 pjaustytą laimą. Dar paspaudžiau, kad sultys išvarvėtų.

Užplykiau puodelį juodos arbatos, palaukiau kol atvėso iki kokių 50 laipsnių. Pirštui karšta karšta… (mano matavimo įrankis). Ir užpyliau ant vištienos.

Palaikiau per naktį vėsiai. Tada sumoviau ant iešmelių pakaitom: mėsytė pomidoras, mėsytė baklažanas. Ir į turbo konvekcinę. Apačioj pastačiau dubenėlį su arbatos marinadu, ant dubenėlio iešmelius.

Su voveraičių pesto, adžika ir naminiais agurkais…Ir užgeriant naminių rožių šalta arbata su imbieru…

Airãnas [< tiurkų k.], rūgštus, į kefyrą panašus pieno produktas;vartojamas Kazachstane, Vid. Azijoje, Kaukaze, Sibire. Dar Turkijoje. Malonus gerti karštą vasaros dieną. Paragavau. Patiko. Pabandžiau pagaminti.

Į puodą įpyliau 1 litrą pieno ir pakaitinau iki 50-60 laipsnių temperatūros. Tada į pieną įdedu maždaug 50  ml natūralaus jogurto. Ranka sudrebėjo, įdėjau daugiau, nepakenkė. Gerai išmaišyti. Pamakalavau mikseriu Verdančiu vandeniu išskalauti termosą ir supilti pieną su jogurtu. Užsukti, paplakti.

Palikti 5-6 valandom. O jei paliksit per naktį (aš taip ir padariau) gausis gazuotas, putojantis pieno gėrimas.

Ir tai dar ne viskas. Tą gazuotą pieno gėrimą reik atsiskiest vandenuku, pasisūdyt, įdėt ledukų ir krapų. Ir gurkšnot

Va toks pyragas iš rabarbarų ir bananų. Skanus, nei sausas nei drėgnas su šaltu naminiu pienu ir braškėm toks niam niam niam…

Reikės:

Indelio 30% riebumo grietinės, 3 bananų, 200 gramų smulkintų rabarbarų lapkočių, 3 kiaušinių, 3 šaukštų  bulvių krakmolo, stiklinės rudojo cukraus, stiklinės miltų, 3 šaukštelių kėlimo miltelių.

Paruošimas:

Viską į bliūdą ir su mikseriu kokias 10 minučių didžiausiu greičiu. Tada į popieriuk išklotą kepimo formą ir 225 laipsnių orkaitėje kokias 45 minutėles.

Patikrinu pagaliuku ar iškepė.

Gėris pilvui ir…

Juk XL dydis nė jokia tragedija…

Kai languota prijuostė siūlė aprašyt kokius valgius gaminu iš žolių nebuvo įkvėpimo nei rašyt, nei gamint.

Dabar įkvėpimas gamint atsirado. O jei pagaminau reikia ir aprašyt.

Vakar gaminau koldūniukus su varškės ir dilgėlių įdaru.

Kai parašiau žodį koldūniukai prisiminiau vieno žmogelio pasakojimą. Dirbo anas Maskvoje ir užėjo į valgyklą “Pelmennicą” pavalgyt. O labai jau jis koldūnus mėgsta. Ir sako padavėjai: ” Mne dve porciji koldūnov”. O padavėja pažiūrėjus atsako: ” Ach ty pjanaja roža. Koldūnov zaxotel. A vedmu vpridačiu ne nado?”

Tai kai tik susiruošiu koldūnint tai ir prisimenu.

Taigi vakar pirmiausia pasidariau naminės varškės. Ir dilgėlių priskyniau. Dilgėles ant koštuvo dugno, ant viršaus marlę, tada pakaitintą naminį rugpienį supyliau, gerai nuvarvinau ir varškelę pasūdžius su dilgėlėm dar šiltą pertryniau.

Padariau tešlą koldūnam. Pagerintą iš 4 kiaušinių, maslionkų ( išrūgos nuo varškės) ir miltų. Iškočiojau, nulpdžiau koldūniukus iš įkišau anuos į šaldiklį, kad atvėstų.

Po poros valandų išviriau vištienos sultinyje. Galima ir daržovių.

Padažėlį padariau iš sviesto, grietinės ir laiškinio česnako. Sviestą ištirpinau, įmečiau pjaustytą česnaką, jo tai nepagailėjau ir porą šaukštų grietinės. Visą šitą reikalą užpyliau ant išvirtų koldūnėlių.

Gal ir koloringa, bet skanu… nuodėmingai.