Lietus

Lyja ir lyja… Gal dangus prakiuro…

O gal išdykę angelai besiprausdami pamiršo užsukti dangiškąjį dušą…

Kai taip lyja visada prisimenu Juozo Erlicko eilėraštį…  Nemėgstu šito rašytojo, na ne mano skonio jis… Ne mano, bet eilėraštis labai geras…

Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli —
Geri jie būna, būna nemalonus,
Kai persekioja nuošaliam kely.

Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna — beldžiasi į langą —
Tik niekada nebūna jie sausi.

Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai — visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplinų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,

Jie mėgsta su draugais linksmai paūžti —
Nerūpestingai šoka ant asfalto,
Ir mėgsta rudenį tarytum Puškinas —
Klajoja po miškus ir jiems nešalta,

Po visą Lietuvą klajoja lietūs,
Kur laukiami, kur nekviesti svečiai —
O rudenį — lyg paukščiai į pietus jie
Greičiausių vėjų lekia traukiniais.

Ir grumiasi virš mūsų šlapios minios
Lyg Žmonės Palangoj, bet jų namai
Ne danguje yra, o vandenynuos —
Jie tik atostogauja ten — aukštai…

Sapnai

Pastaruoju metu sapnuoju keistus sapnus…

Gal pavasaris veikia, gal… Net nežinau… Tik kelia man jie nerimą… Sapnai ir Hipnas miego dievas man negailestingi

Va naktį iš šeštadienio į sekmadienį sapnavau savo vestuves. Save, kaip nuotaką, balta suknia pasipuošusia. Ne, ne vadinamu tortu…  Labai skoninga vintage stiliaus suknele… Tik jaunikis mano buvo amžiną atilsį tėvelis. Ir tekėti visai nenorėjau… Nuotaika po sapno tokia poslogi buvo…

Vakar priguliau dieną pasnausti…  Ir… Susapnavau, kad upej, ežere, jūroj… na kažkur vandeny, sodinu kažkokius daigus. Lyg ir pasodinau, nueinu pataisyt ir šlumštai į vandensmėlio duobę… Smunku gilyn, kojom atsiremti negaliu, bandau rėkti, nes kažkur mano “brangiausias” šmėklinėja… Balsas sapne stringa. Itempiu jėgas, pašoku rėkdama ir pabundu… Visa prakaituota, ašarota ir išsigandusi…

Apkaltinu “brangiausią” kad manęs negelbėjo, laukė kol nuskęsiu…

Šiandien ryte atsiverčiu “Pūkuotuko išmintį” knygelę, kur parašytos Protingos Labai Mažo Protelio Meškiuko Mintys ir ką sau bemanyti.

Citata “Staiga pasinėrus, Svarbiausia Laikyti Galvą virš Vandens.”

Išmintis

Jei jau pradėjau apie pasakas, tai ir pratęsiu:)

Nuo vaikystės mano pats mėgstamiausias herojus Mikė Pūkuotukas. Net nežinau kodėl… Gal, kad naivus, gal, kad biškį savanaudis, gal kad kvailas, bet kai pasako, tai tiesiai į tašką…

Va ir ugdytinius savo stengiuosi įvesti į Mikės Pūkuotuko pasaulį …

Net žaidimą tokį žaidžiame. Turiu aš nusipirkus knygelę Pūkuotuko išmintis: “Protingos Labai Mažo Protelio Meškiuko Mintys”. Va ir pamokos pradžioje atsiverčiame kurį pakliuvo puslapį ir perskaitome citatą. (Čia su viena grupe)

Šiandien pakliuvo tokia citata “Pats geriausias būdas eilėms rašyti – leisti daiktams susirikiuoti, kaip jie nori”

O šiandien kontrolinis 🙂