Va perskaičiau , kad siaučia didelė elektromagnetinė audra.
O vakar klausinėjau brangiausia kokia mėnulio fazė, nes kai kurių ypatų elgesys neprognozuojamas buvo.
O gal tos Saulės audros poveikis panašus kaip pilnaties?
Panašu
Vakar nusikirpau.
Trumpai.
Labai trumpai.
Labai labai trumpai.
Todėl jau išgirdau: ai, oi, aaaaa….
Jie tokie maži. Jie tokie išdykę… Ir visad alkani. 
Okupavo mano brangiausio darbinę kėdę. Na taip jam ir reik. Sakė, kad vienas juodai dryžuotas, bet… Buvo
Ryte prarijau naujausią Makso Frajaus knygą “Ugurbado sugrįžimas”. Patinka, oi patinka man keistuolis Maksas ir jo gyvenimiškoji filosofija, kandūs juokeliai, gebėjimas pasišaipyti iš savęs pačio. Viskas taip žmogiška ir taip pažįstama.
Apturėjau malonumą.
Tik va, baisūniškai nepatinka, kad knyga suskaidyta. Skaitau: “Pirmoji dalis”… Lauik kažinkiek kol išleis antrąją, o gal ir trečiają. Raidės dideliausios….
Suprantu krizė, suprantu norą užsidirbti, bet… Noriu normalios Makso knygos, tokios kokia buvo Atėjūnas ir likusios trys. Na kodėl taip norisi kažkam viską sugadinti? (Retorinis čia klausimas).
Bet vistiek smagu klaidžioti Echo labirintais.
Lyja lyja lietus per karalio pietus
Karalienė verkia, karaliukai knarkia.
Kai tik išsitraukiu tokią mielą gražią rudą suknelę ir nusprendžiu pašvytruoti tuoj prakiūra dangus. Taip ji ir kaba spintoje vargšelė.
Tikras fe
Va ir vėl naujas rugsėjis.
Nauji mokslo metai.
Galima pasakyt: “Nauja suknelė, sena panelė”
Arba:
Ir vėlei rugsėjis,
Vėl šypsenos…Gėlės…
Ir vėl kažkuo tikinčios,
Klausiančios akys.
Vėl nerimo gero
Pripildytos dienos,
Atsakymo ieškančios
Nemigo naktys…
Šuo šokinėja kaip kengūra.
Katinas vaidina, kad jis šuo.
Net moliūgai pas visus oranžiniai, o maniškiai geltoni kaip citrinos 
Kartais perskaitau, kaip 12-13 mečiai keliese užpuola ramiai einantį žmogelį ir primuša, suspardo. Būna.
O šian pakliuvau į panašią situaciją su gyvūnais.
Einame su Aikiu rytinę promenadą. Iš skersgatvio išlenda trys patriušę kiemsargiai. Susivėlęs mažas juočkis, kažkada buvęs baltos spalvos šunėkas ir vidutinio dydžio gelsvis. Ir pradeda skalyti aplink lakstydami. Mes su Aikučiu einame toliau į jų kiaukėjimą nereaguojam. Šunėkai skalydami mus apsupa, gelsvis ir baltai murzotas iš šonų, juodas susivėlėlis išlekia į priekį, apsisuka, pašokėja ir griebia Aikiui už nosies. Puolimas netikėtas, Aikis pasišiaušia ir suurzgia, tenka prisiminti vaikystę, futbolą ir kojos spyriu nublošti užpuoliką. Sukiauki nelaimingu balseliu. Draugeliai suurzgia. Tenka pavaizduoti, kad kažką metu. Pabruka uodegas ir skuodžia neatsigręždami.
Nu tikra špana.
