Apie nieką ir apie viską

Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.

Tik atsidariau delfi.lt ir radau…

2012-aisiais sumažės ilgųjų savaitgalių

Na visai nepatiko straipsnelis.

Ir sprendimas nesužavėjo

Išgirdau gerą posakį:

“Kaip bedėtum asilui kepurę ausys vistiek matosi.”

Labai tikslus.

O gal galima ausis sukišti į kepurę? Tada nesimatys.

Bet Asilas ir Afrikoj Asilas.

Migrena baigia sugraužt smegenis.

O gal ne migrena?

Gal nykštukai pro ausį sulindo į smegeninę ir šoka dabar krakoviaką?

Kiek galima?

Išgirdau, kad latviai konfiskavo 14 prabangių pono Antonovo automobilių.

14-ka…..

O kam jam tiek.

Na suprasčiau 7, arba 31.

O 14 nei šioks nei toks skaičius.

Šian mieste vaikštinėjau. Žiūrinėju knygyno vitriną. Guli D. Doncovos knyga lietuviška. Pavadinimas “Kiriliukų princesė”.

Patinka man D. Doncova. Rusiškai skaitoma labiau. Galvoju, kurią gi knygą išvertė?

Kol sumąsčiau, kad čia “Princesa na Kirieshkach”. Kažkas panašaus, kaip princesė ant žirnio.

Kirieshkos tai ruginės duonos traškiai tokie. Kiriliukai

Vieną liežuvį turime.

Tuo pačiu ir komplimentus sakome, ir artimą keikiame…

Universalus daikčiokas.

Ir vėl keisis laikas. Atsuksime rodykles atgal.

Žiemos laikas man dar kaip ir tinka. Organizmas greit prisitaiko.

O va pavasarį kai pereiname prie vasaros laiko… Kankinuosi ilgai… O dabar galvoju…

O kokiu laiku turėtume gyventi iš tikro? Kiek dabar zėgorius turėtų rodyt. Nes per tuos sukinėjimus ir atsukinėjimus visai iš kvėso išėjau.

Liaudies išmintis byloja: “Dvi galvos geriau negu viena”.

Ir va įsivaizdavau, kad turiu dar vieną galvą. Na, aplamai, tai kaipo tokia yr. Mano brangiausias už mane galvoja, kai nereikia, bet kai reikia, sako: “Spręsk tu, aš nieko nežinau ir žinot nenoriu”. O paskui kritikuoja. Bet ji ant kitų pečių.

O va jei pas mane butų dvi… Košmaras. Ir vienos gaurai šiaušiasi, o čia dviejų. Ir dažų dvigubai reikėtų… Ir kepurių. O gal viena galva norėtų būt skrybėlėta, o kita visai be galvos apdangalo. Pasidažyt irgi sunku būtų. O nueit kažkur… Na nesutartų mano galvytės. Aš ir vieną turėdama dažnai negaliu nuspręsti ko noriu Taigi viena į kairę, kita į dešinę….

Nu ne, neteisi liaudies išmintis šį kartą.

Visai visai aptingau.

Ir valgyt gaminau, o receptėlius tingiu parašyt. Guli ant popieraus pakraigalioti.

Ir knygas skaičiau, o aprašyti tingiu.

Ir minčių turiu, o parašyti neprisiruošiu.

Na tikra tindiriuška.