02/04/2012
Br…
Šian ryte visus 27 rodė.
Kai nešiau šuniui ėdalą pastebėjau, kad ranka prie rankenos nori prilipti
O Rudolfėlis vis bėga laukan tikrinti, gal jau vėl pieva žaliuoja ir pelės ganosi. Ir vis nusivilia.
Šaltis man jau nusibodo.
01/12/2012
Vakar buvo sniego. Dar ir šiandien ryte buvo.
O žiūriu pro langą ir matau, kad sniegas nutirpiojo
Ir gal mane gripas ar kas puola.
Galva skauda, šaltis purto…
Noriu vasaros….
01/09/2012
Vakar sumintijau, kad visai neblogai būtų nusibaladot iki turgaus, nusipirkti mėsikės ir pasidaryti vadinamos tušonkės. Tušonkė labai skanu, bet tik ta parduotuvinė man nevalgoma, tos net mano Rudolfytis nevalgo. Mano “brangenybė” labai entuziastingai mane palaikė, sakė bus proga išbandyti naują autoklavą ir įspėjo, kad jei šitas sprogs, tai jau…
Taigi nuvažiavom į turgų. Išsirinkom. Motera pasvėrė mėsytę, aš atidžiai žiūrėjau į svarstykles. Rodė 5,5 kg. Sumokėjau pinigėlius. Parvažiavom namo, pasveriu mėsytę, o ji sveria 4,6 kg. Sveriu ant kitų svarstyklių, sveriu ant bezmėno. 4,6 kg…
Kur dingo 900 gramų kumpio?
12/30/2011
Per visus galus aiškina, kad ateinantys metai bus dar sunkesni negu šie…
Ir visgi…
Taigi su artėjančiais
12/26/2011
Va jau ir baigiasi kalėdinės šventės.
Išžiūrėtos dovanos, pamojuota Kalėdų seneliui.
Šventės baigėsi. Kaip greit bėga laikas.
Prasideda laukimas kitų švenčių…
12/20/2011
Man jau taip būna.
Kažkaip sugebėjau padaryt flashiuką write protection. Kaip padariau nežinau, kaip padaryt, kad jis vėl įrašomas būtų niekas man nepasako.
Tikriausiai slepia informaciją.
Šian, pasiskyniau šviežių krapų sriubai. Na čia jau iš kitos operos…
12/17/2011
Na man taip jau būna
Negaliu aš be keistų nuotykių. Visiems žmonėms buna kaip žmonėms, o man kaip visada.
Va ketvirtadienį važiavome į seminarą. Į Vilnių.
Seminaras labai šaunus. Labai patiko.
O nuotykiai… Irgi šaunūs. Gyvenome viešbutyje, davė tokias korteles į kambarį įeit. Ir ką… Visoms kursantėms veikia, mums dviem ne. Nuėjom, perkodavo…. Ir ką… Neveikia. Pasikvietėm tokį apsauginį. Jis įleido į kambarį. Jam veikė. Vakare grįžom vėl ta pati istorija.
Vaikinukas sako: “Reikia švelniai, kaip su vyru”.
Tai gi aš keliariopai švelniau elgiausi.
O ką. Kai išvažinėjom namo, kortelė ir man pradėjo veikti.
Buvo ir dar visokių nutikimų
Pasilinksminau.
11/30/2011
Vakar man buvo ypatinga diena.
Labai smagu, malonu. Jaučiausi mylima, godojama ir pagiriama. Va visi mylėjo, o mano didysis kompiuteris ir internetas - neeeeeeeeeeeeee.
Vakare įjungiau. Neto nekrovė, net lempikės nemirksėjo. Nusprendžiau filmą pažiūrėt. Tada netas įrenginyje atsirado, o kompiuteryje ne. Pradėjo rašyt, kad neatpažintas networkas. Kompiuteryje mažylyje viskas buvo gerai.
Bandžiau spręsti problemą, fiksuoti kas ten negerai. O man angliškai rašė, kažkas negerai su kabeliu ir bla bla bla… ir taip toliau.
Bet kaip gali būti negerai su kabeliu, jei lemputės dega?
Nuėjau miegot, susinervinus iki paryčių negalėjau užmigti. Visokie laidai vaikėsi.
Ryte dar bandžiau kankintis ieškodama to networko.
Paskui nusprendžiau wi-fi prijungti per USB. Bet besinervindama nusičiupau iš dėžutės įprastą interneto jungimo laidą, perjungiau. Ir….
Internetas atsirado!
11/03/2011
Šian turėjau išsiusti skubų laišką.
Taigi aš centriniame pašte.
Langelių daug, prie visų užrašai “Atsiprašome, jus aptarnaus kita darbuotoja”. Eilė didelė. Laišką reik registruot ir išsiuntot pirmumo tvarka. Stoviu eilėje. Vos ne tarybinius laikus prisimenu. Kažkoks vyrukas pageidauja siuntinio. Darbuotoja lėtai lėtai pasikelia, kaip pagiriota sraigė alaus ieškodama nušliaužia, pasirausia dėžėje sėdimą atstačius, vėl šliaužia, paduoda siuntinuką. Labai ilgai gaišta su moterėlėm kurios prieš mane stovėjo, nes ieško pašto kodo, pradžioj kompiuteryje, paskui tokioje storoje knygoje, vienu pirštu stuksina klaviatūrą.
Prieinu pagaliau prie langelio ir aš. Paaiškinu ko man reikia. Pasikaso nosį, klijuoja trūkstamus ženklus, išmuša čekį. Žiūriu. Ne pirmumo tvarka. Aiškinu vėl, lėtai, kaip ypatingo dėmesio reikalaujančiam vaikui. Ji vaiposi. Už manęs stovinčio vyruko nervai neišlaiko. Jis garsiai nusistebi, kodėl palyginus atsakingam darbe laikomos tokios kvaišos. Aš jam sakau, kad kvailumas puošia kiekvieną moterį, o šita tikra gražuolė. Moteriška išsišiepia ir ima judėt greičiau.
Pagaliau laiškas išsiustas. Neriau iš pašto, kol nesuprato komplimento.
Ojeje…