Va perskaičiau , kad siaučia didelė elektromagnetinė audra.
O vakar klausinėjau brangiausia kokia mėnulio fazė, nes kai kurių ypatų elgesys neprognozuojamas buvo.
O gal tos Saulės audros poveikis panašus kaip pilnaties?
Panašu
Rudolfėlis vai koks piktas. Ir kaip čia piktiu nebūsi jei per tuos sugyventinius vieni nemalonumai.
Naktį įlenda mažius į lovą, o tie spardosi, niekaip išsimiegoti neįmanoma. Ne miegas, o sportas: nušoki nuo lovos, vėl užšoki, įsitaisai, pasnaudi, nušoki, vėl užšoki.
Lauke buvo žemė kaip žemė. Žolė žalia, balytės. Pievoj peliukų buvo. O dabar anie žemę kažkokiu baltu daiktu apidrėbė. Kojos į jį klimpsta, iki pievos jokių šansų nueiti. O kai vakar peliuką nučiupo, tai į virtuvę parsinešt neleido. Atėmė ir išmetė. O toks visai nieko peliukas buvo. Krutėjo.
Ne, kažkokie netikri katinai tie bekailiai dvikojai.
Aš tai tą gaminį pavadinau kibinais, nors nuo tikrųjų tai jie labai skiriasi. Bet vistiek skanūs. Mano brangenybė tai sakė, kad tokius pyragėlius Mašenka miške kepė. Na jis sako – jis žino.
O gaminasi tai paprastai. Iš tokio kiekio išeina 20 pyragiokų.
Reikės:
200 gramų sviesto, 200 gramų grietinės, 400 gramų miltų, dviejų kiaušinių ir druskos.
Viską labai greitai sumankyti į vientisą masę susukti į maistinę plėvelę ir įkišti į šaldytuvą.
Tada pasiruošti mėsą. Geriausia ne malti, o sukapoti peiliu iki smulkių gabaliukų. Padruskinti, įdėti prieskonių, įpilti rūgpienio ir išmaišyti.
Tada išimti tešlą, kočioti, lipdyti pyragiokus.
Sulypdytus aptepti plaktu kiaušiniu ir kepti orkaitėje įkaitintoje iki 225 laipsnių kol gražiai paraus.
Man šian turėjo laisvadienis būt. Bet dirbau už sergantį kolegą.
Į darbą išeidama išleidau Rudolfėlį į lauką. Tokį švaručiuką… Brangiausias mano atostogauja. Glostinėjo savo mašiną. Rudolfėlis jam padėjo. Grįžus mažių radau nė kaip nusakyt. Spalvos nepakeitė, bet kailis kažkokias klijais apipiltas ir šiukšlėmis aplipęs.
Brangiausiam liepiau laikyt, pati šepetį čiupau. Bandė Rudolfėlis pabėgti, muštis, kandžiotis. Rėkti.
Dalį kudlų apšukavau.
Bet tik dalį.
Baisiai nelaimingas buvo mano išdykėlis.
Va ir palik mažylį su vyru 
P.S. O šian tuos guzulus iškirpom…
Jau seniai nerašiau apie valgių gaminimą.
Kad nieko naujo ir negaminau, dviračio neišradinėjau. Tik va pernai sukonstravau tokias įdomias žuvies spurgas. Na taip jas pavadinome. Šiemet dar pakartojau gamybą.
Imame smulkintą stiklaakį šamą (tiks ir kitokia žuvis, faršas žuvies irgi tiks.
Padruskiname, prieskonių įberiame (krapų, petražolių, baziliko), svogūnų laiškų įpjaustome. Kiaušinių porą įmušame, miltų ir krakmolo lygiomis dalimis įberiame ir išmaišome. Tokia pliurią gaunam. Nei skysta, nei tiršta.
Krabų lazdeles perpus perpjauname.
Rankas pamiltuojam ir iš tešlos suformuojam tokį palokštinį į kurio vidų įkomponuojame krablazdę.
Kepame įkaitintuoje alyvoje.
Skanios ir karštos, ir šaltos.
Vakar buvo sniego. Dar ir šiandien ryte buvo.
O žiūriu pro langą ir matau, kad sniegas nutirpiojo 
Ir gal mane gripas ar kas puola.
Galva skauda, šaltis purto…
Noriu vasaros….
Vakar sumintijau, kad visai neblogai būtų nusibaladot iki turgaus, nusipirkti mėsikės ir pasidaryti vadinamos tušonkės. Tušonkė labai skanu, bet tik ta parduotuvinė man nevalgoma, tos net mano Rudolfytis nevalgo. Mano “brangenybė” labai entuziastingai mane palaikė, sakė bus proga išbandyti naują autoklavą ir įspėjo, kad jei šitas sprogs, tai jau…
Taigi nuvažiavom į turgų. Išsirinkom. Motera pasvėrė mėsytę, aš atidžiai žiūrėjau į svarstykles. Rodė 5,5 kg. Sumokėjau pinigėlius. Parvažiavom namo, pasveriu mėsytę, o ji sveria 4,6 kg. Sveriu ant kitų svarstyklių, sveriu ant bezmėno. 4,6 kg…
Kur dingo 900 gramų kumpio?
Labai greit suvalgiau Orson Scott Card knygą “Enderio žaidimai”. Knyga, kaip rašoma recenzijoje skirtą paaugliams, bet mano nuomone visai nepaauglišką.
„Enderio žaidimas“ vyksta žmonijos ateityje, o toje ateityje vyrauja keistos nuostatos, Žemės gyventojai laukia trečiosios vabalų invazijos, todėl vaikams nuo mažumės į kaklą įmontuojamas monitorius, valdžios struktūros įrašinėja asmenybės vystymąsi ir taip atrenka tuos, kurie tinka jų tikslams. Atrenka tam, kad ugdytų naujus aleksandrus, cezarius, napoleonus, bismarkus ir hitlerius, kad paverstų juos efektyviom kovos mašinom ir išgelbėtų pasaulį nuo neišvengiamo pavojaus. Vienas tokių atrinktųjų – Enderis, talentingiausias šešiametis, kuriam numatytas žmonijos gelbėtojo vaidmuo. Enderis atplėšiamas nuo šeimos, nelabai jis joje ir laimingas, nugabenamas į Kovos mokyklą, kur fizinių bei psichinių treniruočių pagalba vyksta asmenybės formavimas ir karinių žaidimų lyderio brandinimas.
Knyga man patiko.
Dirbu su vaikais ir tiesiog galėjau mintyse pritemti knygų herojų mintis ne kuriems mokiniams.
Tik atsidariau delfi.lt ir radau…
2012-aisiais sumažės ilgųjų savaitgalių
Na visai nepatiko straipsnelis.
Ir sprendimas nesužavėjo
