Negana paskutinė vasaros diena, tai…
Bepildydama spausdintuvo kasetę išpyliau mėlyną rašalą.
Grindys.
Regis išploviau.
Stalas. Kiek galėjau išvaliau.
O ką daryti su mėlynom rankom ir kojom?
O ryt rugsėjo pirmoji.
Pasipuošiau šventėj. Iš vakaro.
Šian buvo pedagogų konferencija. Darbe kabojo skelbimas su prierašu: visiems. Visiems tai visiems. Konferencija skambiu pavadinimu “Ikimokyklinio auklėjimo įtaka tolimesnei vaiko raidai”. Pilna salė pedagogų. Pranešimai apie darželinukų ugdymą.
Kilo mintis: “Ką mes dalykininkai blogo padarėme, kad turime …” Nuobodu buvo, labai nuobodu. Ir pertraukos nebuvo. Tikrai aišku kodėl.
O va koncertuojantys ir vaidinantys mažiukai atpirko visą tą marazmą. Žavūs ir betarpiški.
Ne, ne, aš ne prieš konferenciją. Tik… Ikimokyklinis ugdymas man ir per anksti, ir per vėlai.
O sėdint ir nuobodžiaujant gerų minčių kylo 
Ypač klausant dainelės apie vilką ir ožiukus.
Ten dainuoja: “Pro langelį, žiūri vilkas, beldžias į duris.”
Ir toliau:
” Mama, muškim vilką, muškim pilką… su rageliais į dantis”
Vilkas nabagutis tai tik žiūrėjo. O ožiokai jį prilupo. Septyni vieną. Teisinga?
Va, nepriveda prie gero tokios konferencijos…
Kaimynės gyvatvorė vos ne dangų siekia. Kaimynė toli toli. Teko mums imtis darbo ir apdrožti tujas. Nedrožtos jos jau kokius 4 metus. Pirmiausia teko įsigyti krūmajovę
Rudolfėlis pradžioje virtuvėje ją (krūmapjovę) iš visų pusių apžiūrėjo, apčiupinėjo, apuostė ir palaižė. O kaip, guli kažkokis žalias padaras.
Išnagrinėjęs, kad grėsmės nekelia ir kieme jau jos nebijojo. Brangiausias gyvatvorę dzyrina, Rudolfas stebi. Na reikia, o tai neaišku ką tas padaras gali padaryt.
Po pietų dzyrinom kitą gyvatvorės pusę. Rudolfytis pasigedo mūsų ir atbėgo ieškoti. O čia tokia didelė pieva. Didelė didelė.
O palei gyvatvorę takelis. Ir tuo takeliu Rudolfėlis nusprendė pabėgioti: pirmyn, atgal, pirmyn, atgal. Uodega tik plėvesuoja.
O paskui daug urvelių rado. Daug daug… Ir nusprendė, tegu tie tą žalią padarą rėkdo ir medžius verčia, o Rudolfėlis prie urvelio pabudės, gal kas nors išlis…
Sako, po atostogų grįžt į darbą didelis stresas. Na labai labai didelio nepatyriau, bet… Daugumos kaip ir pasiilgus buvau. Kas trečia informavo, kad aš per vasarą pastorėjau ( galima pagalvoti – pati nežinau, veidrodžio ir svarstyklių neturiu).
Darbe kavardakas.
Po darbo draugę aplankiau. Pasėdėjom maloniai.
Grįžtant namo užsukau į Maximą. Bestovint prie mokyklinių baldų ant kojos uždribo kažkokia lentyna. Dabar koją skauda 
Nors tiek gerai, vėl sušilo.
Yra toks 3,5 metų berniukas Antoška.
Ir yra tokia rusiška dainelė apie Antošką ir didelį šaukštą. Ir va Antoška sako: ” Ja em s malenkoj ložki. U menia ručki karotkyje į bolšaja ložka nepameščiajetsia.”
Įdomiai sugalvoja tie vaikai.
Šuo šokinėja kaip kengūra.
Katinas vaidina, kad jis šuo.
Net moliūgai pas visus oranžiniai, o maniškiai geltoni kaip citrinos 
Kriaušės noksta. Nokstančias kriaušes puola širšės. O kuo aš už širšes blogesnė? Kriaušės tai saldžios, skanios. Ir tikrai melas, kad valgant tik vaisius ir daržoves galima sublogti. Nė velnio. Visi ( beveik ) sijonai per siūles braška, ups, per juosmenį.
Taigi palaukus kol širšės nuskrido namo (vakaro) prisiskyniau kriaušių. Tada jas ketvirčiavau ir kaulus išgremžiau. Tris kilogramus kriaušikių užpyliau 1 kg cukraus, pamaišiau ir palikau. 1,5 litro bruknių paskandinau 1 kg cukraus.
Šian ryte anksti atsikėlus ant ugnies užstačiau puodą su kriaušėmis ir pakaitinau kol burbuliuoti ėmė. Tada suverčiau bruknes ir maišydama viriau pusę valandos. Kai kurios kriaušės aptežo, et visumoje liko tokie simpatiški ketvirtukai. Suilsčiau į stiklainius ir palikau vėsti.
O kriaušių dar liko
Kratinėjau spintą. Rūšiavau drabužėlius ir pastebėjau, kad daugiausia pilkos, rudos, juodos ir tamsiai mėlynos rūbelių. Čia prie mėgstamų dabar. Dar žalių ir violetinių. Yr yr ir daugiau, bet aš čia apie tuos kuriuos pranešiot žadu.
Visus ryškius - raudonus, oranžinius nugrūdau į spintos galą… Netraukia.
Vakar niekaip negalėjau užmigt.
Mėnulis toks didelis… O žvaigždės tokios ryškios. Ir būdravimas tarp realybės ir sapno.
O paryčiui Būkis sumanė lot. Ir lojo, lojo, lojo.
Atsikėliau neišsimiegojus.
Brangiausiam ryte mašina neužsivedė…
