Lašišų faršo kotletukai su voveraičių įdaru

12/31/2010

Panašią patrovą gaminau Kalėdoms. Tik ten buvo kokletukai iš šamienos ir įdaryti mišriais grybais. Naujamečiui stalui padariau panašius kotletus tik iš lašišos ir su voveraitėmis. Skanūs ir tie, ir tie, ir šalti, ir karšti.

Pasiruošiau grybus, atšildžiau,  sumaliau per mėsmalę kartu su svogūnais, apkepinau aliejuje ir pasūdžiau. Palikau pravėsti.

Tada sumaliau lašišą (maždaug 600 gramų), įmušiau du kiaušinius, pasūdžiau ir įdėjau džiuvėsėlių, kad būt galima formuoti lepioškas. Į lepioškas dėjau grybų įdarą, apvoliojau rankose, kad kotletėlių pavidalą įgautų ir kepiau karštoje alyvoje, kol auksinį atspalvį įgavo.

Liuks.

Artėja Naujieji

12/29/2010

Artėja Naujieji. Vėl virtuvėje suksiuos.

Gavau labai gražų sveikinimą.

Įkomponavau į savo tokį darbelį

Su artėjančiais…

Nykštuko Pykštuko išdaigos

Mano dukrytė skundėsi, kad pas juos nykštukai gyvena, kurie daiktus slapsto.

Pas mane darbe irgi tokis nenuorama neklaužada buvo, slėpė viską, tempė iš kabineto daiktus. Tikrai žinodavau, kad segtuvo nenešiau į mokytojų kambarį, gulėjo lentynoj, bet… rasdavau mokytojų kambary, raštinėje sekretorė atiduodavo…

Jau buvau ĮTARUS, KAD SLAPTA NAUDOJU KAŽKOKIAS LINKSMINANČIAS MEDŽIAGAS, BET TAS MAŽĖLIS dingo, musėt užmigo žiemos miegu. Apsidžiaugiau.

Pasirodo be reikalo. Arba anas per pusnynus atklampojo į namus, arba besisvečiuodama dukrytė savo neklaužadą paliko.

Paprašė manęs išspręsti uždavinius. Protingai sakoma “Gera širdelė, nuoga subinėlė”, sutikau… Paprašiau konspektų, o žmogelis laišku atsiuntė literatūros sąrašą. Nu ką, geras sąrašas. Net tris kursiokus kaip vadovėlių autorius radau, buvęs dėstytuvas naują knygą išleido, apsišviečiaqu. O kas iš to?

Na sprendžiau aš tuos uždavinius, skaičiavau. Lapų daug prirašiau, pridėjau…Ir vienas lapas dingo… Niekur nerandu. Niekur neišnešiau. Bet nėra.

Pavogė. Nykštukas.

Klausimai:

  • Kam jam atvirkštinės matricos skaičiavimai?
  • Jei vogė ar negalėjo nugvelbti lapo kur paprastesni skaičiavimai?

Prašymas

Nykštuk, grąžink man lapą, nes aš labai tingiu per naują skaičiuoti ir dar du uždaviniai liko išspręsti…

Ir, apskritai, galėtų nykštukėlis kraustytis kur kitur…

Ar būsi ten

12/28/2010

Po Kalėdų perskaičiau knygą Guilaume Musso “Ar būsi ten”. Prarijau per kelias valandas. Knygą davė draugė, pasakydama, kad man patiks. Ir neapsiriko. Patiko knyga, tokia truputį ezoterinė, truputį mistinė. Lengvai skaitoma, susiskaitanti, bet toli gražu ne paprastus klausimus nagrinėjanti.

Juk iš tiesų, “visiems bent kartą gyvenime iškyla klausimas – jei gautume galimybę grįžti į praeitį, ką pakeistume savo gyvenime? Jei galėtume gyventi iš naujo, kokias klaidas bandytume ištaisyti? Kokį skausmą, kokius sąžinės priekaištus ir apgailestavimus nuspręstume ištrinti? Ar tikrai išdrįstume savo gyvenimui suteikti naują prasmę? Tačiau kuo tada taptume? Kur nueitume? Ir su kuo?”

Tai parašyta ant knygos viršelio, ir su tomis mintimis pilnai sutinku. Juk kyla tokie klausimai.

O va knygos herojus įgyjo tokią galimybę, grįžti į praeitį ir ištaisyti savo klaidas. Eliotui lemta  grįžti į tą lemiamą akimirką, kai galėtų išgelbėti Ileną ir pakeisti nepermaldaujamą likimą, kuris visiems laikams buvo pasmerkęs jį liūdesiui…

Grįžo, pakeitė, bet ar tapo po to laimingesnis? O gal iškeltos sąlygos nulėmė, kad suteiktą skausmą ir praradimus. Tik jau kitokius.

Apie keliones laiku esu skaičius kelias knygas :)

Šita labiausiai užkabino. Nepavadinčiau knygos meilės romanu, bet knyga apie meilę, knyga apie pasirinkimą, apie tai, kad netikėtas poelgis, posakis, telefono skambutis gali pakeisti mūsų likimą. Todėl reikia mylėti taip, lyg kiekviena mūsų diena būtų paskutinė.

Praėjo Kalėdos

12/26/2010

Va ir baigėsi Kalėdos…

Praėjo.

Apsilankė Kalėdų Senelis su maišu dovanų. Atnešė tikrai to ko norėjau :) Matomai gera buvau :)

Valgiai suvalgyti ir šiemet jų per daug nebuvo…

Skaniausia buvo antis vyne marinuota, žuvies kotletai su grybų įdaru ir upėtakis konvenkcinėje krosnelėje keptas. Na dar vykę labai išėjo vieno kąsnio lašišos pyragėliai, bet jie dviejų kąsnių gavosi :) Bet vistiek skanūs.

Su vaikais pabendravau, su gyvūnėliais irgi.

Gyvūnėliai tarpusavy pabendravo. Aikis su Rudolfėliu.

Paskui dar Rudolfėlis su namiegu :)

Eilinį kart Rudolfėlis išlydėjęs svečius giliai įminga. Kaip Miegančioji gražuolė… tik nykštukų nėra :)

Laiškai, kurie skirti ne man

12/23/2010

Pamenu, kai būdavo paprasti laiškai, kuriuos įdėdavo į pašto dėžutę (ne mokesčių), kartais gaudavau laiškus, kurie skirti ne man.

Ieškodavau kartais adresato, kartais nešdavau į paštą..

Dabar gaunu elektroniniuslaiškus, kuriuose yr mano adresas, bet jie skirti ne man…

:)

Linkėjimai geriems žmonėms

12/21/2010

Darykite, kas nepadaroma,
Siekite nepasiekiamo,
Gardžiuokitės tuo, kas be skonio,
Skaitykitės su nereikšmingu, kaip svarbiu,
Iš mažo padarykite, kad būtų gausu,
Į priešiškumą atsakykite dorybe,
Tikėkitės, kad gali būti sunku, nors kol kas dar lengva,
Mažus pasiekimus paverskite dideliais.

Ir atskirai MANO MIESTO GYVENTOJAMS , skaitantiems ir neskaitantiems mano blogą.

Man nepatinka sniegas, man nepatinka pilnatis

12/20/2010

Man visai nepatinka sniegas.

Vakar pranašavo pūgą.

Ryte kėlėmės anksčiau, reiks sniegą nukast. O visai nereikėjo.

O grįžtant bridau per pusnis, vos batai nesisėmė…

Ne, sniegas man nepatinka, bet kai pagalvoji gal geriau sniegas negu lietus ir murkšlošė.

Ir dar man nepatinka pilnatis.

Kažkodėl visi tokie neramūs, ieško ko nepametę.

O naminukas dar pasakojo, kad pas jį darbe ( ten vieni geležai ir nieko valgomo, ir triukšmas) į stalčių atsikraustė didelė žiurkė.

Rudolfėlis, kalėdinė eglutė ir Lama

12/19/2010

Vakar papuošiau kalėdinę eglutę. Papuošt papuošiau… Teko iš holo išnešt į saloną, nes dar Kalėdoms neatėjus eglutė galėjo likti be žaisliukų. Žaisliukai tokie gražūs, blizga, apvalūs. gerai nuo eglutės nusikabina ir per grindis gerai ridenasi. Visi Rudolfo žaislai virtuvėje, tai ir nukabintą nuo eglutės reikia prie visų nunešti. Iki laiptų gerai nusirideno, o laiptais… Tekšt ir daug blizgančių šukių… Ir dar barasi… Rudolfėli, tu begėdis.

Draugė vakar į svečius važiuodama savo katytę atsivežė. Lamą. Pradžioje ir Rudytis ant mano rankų sėdėjo, Lama ant draugės rankų. Gražiai vienas kitą apuostė. Na, galvojam, paleisim, tegu palaksto, pažaidžia. Tik… Lama dantukus parodė ir sušnypštė.

Olialia…  Rudolfėlis pažiūrėjo ir išleido tokį garselį, kurį galima palyginti su oro pavojaus signalu. Pirmą kartą girdėjau tokį. Ne, ups, apsimelavau, panašiai kažkada vežiojamam zoologijos sode rėkė gepardas, kuris norėjo pabėgti į laisvę ir apdrąskė prižiūrėtoją. Skubiai paleido Rudutį.

Jis tik šmurkšt už dujinės ( mėgstama slėptuvėlė). Pažiūrim, o jis ten piestu stovi. Uodega užkelta, kojos užpakalinės atremtos į sieną, virš galvos, o priekinėm įsispyręs.

O uodega uodega. Stora, pūkuota. Ir pats Rudutis toks pūkuotas, o tamsiai ruda ketera stovėjo piestu, kaip pas panką, tik be lako. Ausys prie galvos priglaustos, o akių didumas. Ne katinas, užjūrio kovinis baisius.

Įsidrąsino, išlindo ir pamatė, kad panelė Lama netoli jo maistelio. Vėl pradėjo šaukti, mergužėlė dar bandė šnypšti, bet buvo užvyta ir nešė kudašių į katilinę. Per malkas užšoko ant palangės ir …

Rudolfėlis uodegą, kaip pergalės vėliavą, iškėlęs grįžo į virtuvę. Apėjo ratu ir išsidrėbė ant kilimo.

O Lama sėdi ant palangės, piktai rėkdama. Jos šeimininkai bandė ją nuimti. Niekaip, nagus leidžia, šnypščia, muštis bando. Teko draugytei storas odines pirštines užsimauti, ant malkų ropštis ir katytę nusiimt. O ta nerimo, rėkė. Todėl buvo skubiai išnešta ir į mašiną įkišta.

O šian pamatęs per langą šunį mūsų lakstantį Rudolfėlis į lauką veržėsi ir išneštas visai nepuolė nei šnypšti, nei dantis ar nagus rodyti. Tik sniego pusnių išsigando…

Vos vos

12/18/2010

Šian sumaniau išskalbti rūbus.

Pagirtinas darbas :)

Rudolfėlis smalsumo įsikūnijimas. Jei spintos, spintelės ar dar kokios durys pradarytos, tai garbės reikalas ten įlįsti ir patikrinti kas ten padėta, ar kokios įdomybės neslepiamos.

Va krosnyje pelenų yra… kitoj spintelėj bulvių…

Taigi atidariau skalbyklę, vienus rūbus sudėjau, nuėjau kitų. Dedu kitus, uždarau, ruošiuos jungti.

Kažkas mane apšvietė , kad reikia apsidairyti, vėl atidaryti dureles.

Atidariau, ištraukiau Rudyti, kuris po skalbiniais slėpėsi. Vėl uždariau, įjungiau slklabyklę.

Dabar suku galvą ir neatsimenu: įdėjau sklabimo miltelių ar ne.

Nu, skliarozė… Neatsimenu.

<< Senesni