Noriu, noriu…
Buvau gal gera…
Noriu, kad Kalėdų senis atneštų man veltinukus.
Na gal ne visai tokius. Šiaip jie turėtų būti visai juodi, su pilku kailiuku. Aplikacija nesvarbi. Pati galiu pasidaryt.
Galėtų Kalėdinis pasistengti 
Va ir kontaktai užsakymui yra
Žiūrinėjau ir radau.
Labai patiko suknelės. Apskritai suknelės yra gėris, nes suknelės sugeba paslėpti tai ko nereik rodyt ( pilvūzą, ir …) ir paryškina tai kas rodoma.
Bet… Aš tikrai turėjau tokias basutes. Tikrai tikrai… Ir regis dar yra sandėliuke, jei mano brangenybė neišmetė.
Anam kartais užeina siutas ir pradeda landžiot ten kur jo niekas neprašo.
Aš gi jo varžtų, vielų, grąžtų ir kitokio gėrio nemėtai, nors ir riogso man nepatinkamose vietose. Riogso ir teriogso, tingiu aš jas judint.
O tam ne… priepuolimai užeina.
Rudolfėlis labai pavargo… Miega. Pramerkia akeles ir vėl užmiega. Pavargo.
Ir kaip nepavargs, jei svečiavosi Aikutis. Reikėjo ir pažaist, ir pasisaugot. Teko daug lakstyt. Teko stebėt kaip maistelį pusės dienos vienu liežuvio šlamštelėjimu sugvelbia.
Oi kiek daug reikėjo nuveikti…
Todėl ir pamiegoti nenuodėmė.
O prabudus reik daug darbų atlikti. Pirmiausia iš slėptuvės ištraukti žaliąjį varliuką. Tada varliūkštį reikia pagirdyti ir šlapią mėtyti ir gaudyti. O galiausiai pamaitinti. Nes vargšas paslėtas būdamas išalko tikriausiai. O varliukas, ne Aikis, visko nesuės
Hmz. Viskas taip keičiasi… Rudolfėlis nebetelpa į mylimus plyšelius ir neturi kur pasislėpti. Na, kad pasislėpti neišeina, tai dar nieko, bet tuose plyšiuose tiek lobių… kamuoliukai, varliukai nurauti nuo kojinių, dirbtinės pelytės… O suaugėliai su kuriais Rudolfėlis gyvena tingi atitraukti daiktus ir ištraukti lobius.
Suaugėlė dar pavogė raudonai baltai languotą skarą, kurios kutosą Rudolfytis čiulpė. Tipo išskalbti reikia. Tai ko neskalbia? Tyčia taip elgiasi, malonumą iš katyčio atima.
Kai sėdi virtuvėje neleidžia ant stalo užlipti. Lyg kas tam stalui atsitiks. Jei nesuskumba Rudukas nušokt, tai pati nusikelia, šepetį pasiima ir šukuoja. Ar ne bjaurybė? Už tai kai jos nebūna laipo Rudis kur nori.
O šian tai visai pridirbo tie suaugėliai. Kol mažas katukas miegojo pribarstė už lango kažko balto. Siaubas. Nėra nei žolės, nei lapų ir apskritai… Kai į lauką išnešė, tai paaiškėjo, kad tas baltas daiktas labai nemalonus, šaltas ir limpa prie kojų. Ir ką jie pridirbo…
Ir kaip geram katinėliui iškęsti gyvenimą su žmonėmis?
Vaikai spygauja…
Lauke sninga…
Sninga tokiais dideliais ubago kąsniais.
Kai sniegas ore, o aš už lango gražu…
Šian man laisvadienis.
Šian kepiau kugelį pagal tėvelio receptą ir obuolių pyragą. Vėl obuolių pyragą…
Norėjau kepti obuolainį, bet pasirodė, kad neturiu varškės… bet turiu pieno.
Tada kepiau tokį… didelius obuolius supjausčiau ir sudėjau į dubenį.
4 kiaušinius, pusę stiklinės rudo cukraus ir pusę stiklinę balto išplakiau su mikseriu. Būčiau tik rudą naudojus, bet kiek turėjau tiek sudėjau. Tada plakant vis pyliau po šaukštą miltus, kol suplakiau 8 valgomus šaukštus su pusėtinu kaupu. viską užpyliau ant obuolių.
Į indą įdėjau 180 gramų (visą pakelį) sviesto ir 1/2 litro pieno su visa grietinėle ir mikrobangėje kaitinau 8 minutes. Tada dalimis pyliau į dubenį su obuoliais ir tešla ir maišiau. Galiausiai sudėjau kepimo miltelius ir permaišiau.
Sukrėčiau į skardą ir 45 minutėm įgrūdau į 225 laipsnių įkaitintą orkaitę.
Yra tokia programytė Digital Scrapbook Artist.
Radau atsitiktinai. Padariau vieną darbelį mokytojų dienai skirtą ir… padėjau.
Paskui ieškodama kažko naujesnio užsikabinau ir pagavo mane…
O dar darbelius galima publikuoti. Ir kitų darbus pažiūrėti.
Ir komentarus žmogeliai parašo.
Labai ramina pats skrebinimas kompiuteriu:)
Ir dar labai malonu kai tave giria… Juk dauguma mėgsto kai juos glosto. ( Rudolfytis išimtis )
Mano mieliausias atostoginasi. Vadinasi jam nereikia keltis į darbą. O man reikia. Taigi nusistačiau žadintuvą pusei septintos.
Ir ką.
Pabundu. Pažiūriu. Laikrodis rodo 6,20. Aga. Galiu dar 10 minučių pamiegoti. Užmiegu. Prabundu. Žiūriu į laikrodį. Keikiuosi, nes rodo mano akytėm 6,50. Uždegu šviesą. Puolu rengtis.
Mieliausias klausia: “O ko tu taip anksti kelies? Dabar dar tik be 10 penkios. “
“Ką ?”
Žiūriu į laikrodį. Akurat. Su pėdakelnėm ir golfu lendu po kaldra. Žaibiškai užmiegu. Miegu tol, kol žadintuvas pradeda keiktis.
Tada laviruoju į virtuvę virtis kavos. Užlipu ant Rudolfėlio, kuris jau laukia manęs prie durų.
Vyras klausia, ko aš blūdijau…
O kad aš žinočiau
Šian iškepiau pyragą. Pavadinau jį obuolainiu. Nes vargšai obuoliai sudėti į dėžes masiškai žudosi. Bet pyragui jie labai tinka.
Jau pusė pyrago nėra… Labai jau jis minkštas, gaivus ir gerai valgosi. Va tik viršus truputį trupą, todėl kitą kart darysiu kitokį.
O kepasi obuolainis paprastai.
150g sviesto, 5 valgomi šaukštai cukraus, 2 kiaušiniai, 200 gramų varškės, 250 miltų, 1,5 a.š. kepimo miltelių. Sviestą su mikseriu išplakti su cukrum, pridėti po vieną kiaušinius, varškę ir dar plakti. Galiausiai supilti miltus ir kepimo miltelius ir dar paplakti. Tešla turi gautis tiršta, bet nekočiojama.
Sudėjau tešlą į kepimo formą išklotą popieriumi ir ant viršaus sukroviau riekutėm pjaustytus obuolius. Ant obuolių užpyliau spanguolių uogienės.
Tada paruošiau viršų. 50 gramų sviesto, 3 šaukštus cukraus, 3 šaukštus šokoladinių dribsnių ir 5 šaukštus miltų sutryniau iki trupinių ir užpyliau ant pyrago viršaus.
Kepiau maždaug 1,5 valandos iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Kitą kartą viršų darysiu kitokį. Kokį dar nesugalvojau.
Jau lapkritis perkopė į antrą puselę O orai nešalti, bet… kas man nepatinka drėgni, murkšliotini.
Bet perskaičiau, kad ateina šalčiai 
Latviams prognozuoja 20 laipsnių šalčio. Tikiuosi mus aplenks
O belaukiant žiemos…
