Apie nieką ir apie viską

Šlepetė. Gal ir geras daiktas. Naudotinas.

O buvo laikai, kai Rudolfytis toje šlepetėje puikiausiai tilpdavo. Ir be didelių pastangų. Tikrai tikrai.

Bet ir dėl tos šlepetės dar pakovot reikia.

Tai pyragas, kuris patiko man. Ir karštas, ir šaltas. Baigiu pribaigti pusryčiams.

Tai pyragas, kuris nepatiko mano namiegui. Pasirodo, jis nebemėgsta raugintų troškintų kopūstų. Nuo kada nesakė, nes prieš pusmetį tikrai mėgo, o pernai tuo pačiu metu labai labai mėgo.

Na nepatiko tai nepatiko. Man liko daugiau… Nors jei kitaip pažiūrėsi negerai, oi negerai. Labai jau kalioringas tas gaminys

Taigi tešla. Paruošiama greit, bet pakankamai ilgai laikoma šaldytuve.

Pokelis sviesto sutarkuojamas per ruptarkę. Idedame 200 gramų grietinės ir 2 kiaušinius. Tada pilame miltus ir viską suminkome. Sukočiojame į rutulį ir į šaldytuvą. Palaikom per naktį.

Paruošiame įdarą. Raugintus, šviežius kopūstus, grybus ir svogūnus patroškiname svieste ir atšaldome.

Iškočiojam tešlą. Patogiausia kočioti ant kepamo popieriaus. Ant iškočiotos tešlos dedame įdarą. Maždaug per vidurį. Užlankstome sandariai kraštus ir į kepimo formą. jau formoje paglostome pyragą šlapiomis rankomis,kad paviršius lygus būtų.

Kepame maždaug 40 minučių 225 laipsnių karščio orkaitėje.

Apsivalgome.

Nemėgstu rudens…

Drumzlinas.

O ypač nyku nešildomose patalpose. Tada atrodo net smegenys užšąla. Norisi saulės ir šilumos. Kažko geltono ir minkšto.

Ir kaip čia ?

Anksčiau įlisdavau, išlįsdavau ir dar apsisukdavau. O dabar?

Net akys ant kaktos lipa…

Perskaičiau knygą apie kuria galiu pasakyti, kad tai protinga knyga. Tikrai protinga.  Tai Brito Nicko Hornby  „Ilgesnis kelias žemyn“.

Jos tikrai  nepriskirsi prie  pamokančių istorijų apie kurias galima pasakyti „va, kaip jam atsitiko, pasistenkite nieku gyvu to nepakartoti“ arba patarimų „išliekite artimiesiems savo skausmą, įsiklausykite į kiekvieną bičiulio užuominą apie savižudybę“ kratinio. Nors knygoje tikrai pasakojama apie savižudybes, ir ne vieną, o visas penkias (tiesa, iš jų įvyksta tik viena), depresiją, pyktį. Herojų mintys ir kalbos nuolat sukasi apie gyvenimo pabaigą, tačiau  mirties dvelksmą dažniausiai įveikia humoras.

Taigi… Naujųjų metų naktis, Savižudžių namo stogas ir keturi ant jo užsikabaroję londoniečiai… Martinas – prisidirbęs televizijos laidų vedėjas, praradęs viską – žmoną, vaikus, karjerą.  Morinos sūnus neįgalus – jis niekada negalėjo daryti to, ką gali kiti vaikai. Šiandien jis neįgaliųjų dienos centre ir Morina, uoli katalikė, pasirengusi padaryti pačią didžiausią  nuodėmę, nes nebepakelia savo vaiko lemties.  Džesė – maištaujanti žymaus politiko dukra.  Džei Džei – begalę problemų turintis picų išvežiotojas, buvusi roko žvaigždė…

Keturi nepažįstami žmonės, prieš akimirką tikėję, jog yra vieniši šiame pasaulyje ir pasiryžę kuo greičiau viską užbaigti, susėda valgyti picos ir išsikalba…

Savo pasaulio versiją pateikia visi herojai. Dažniausiai gyvenimas, žinoma, yra niūrus, neteisingas ir nepakeliamas, jo naštos nepalengvina nei atostogos Maljorkoje, nei atviri pokalbiai su likimo draugais, nei bandymai taikytis su tais, su kuriais, atrodo, nutrūko bet kokie saitai. Bet gal dar yra vilties?…

Tikrai gera knygutė

Pas Rudolfėlį vėl svečiavosi Aikis.

Gerą žaidimuką sugalvojo: laiptais vienas kitą gaudė.

Aikutis išvažiavo.

Rudolfėlis miega, miega. Pavargo. Tiek darbų buvo…

Vakar buvo gražus oras. Vakar buvau paslankioti po miestą.

Slenku namo. Jau visai netoli namų matau linkui miesto slenka vyryškas…  Slenka tai slenka. Pederaskė lyg pat akių, kapiušonas. Matosi tik ūsai. Ūsai tokie kaip d’Artanjano. Glėby nešas tuščių butelių nuo alaus.

Anas man sako: ” Labas”. Sakau: “Labas”. O jis man: ” Mano žmona miršta, einu va butelius priduosiu. “

Nesupratau gautos informacijos…

Prasilenkėm ir nuėjom kas sau.

Birma naudos lietuvišką trispalvę rėkia užrašai. Ir vėliavikių atvaizdai…

Esu geografinė debilė, sunkiai orientuojuosi kur yra kokia šalis.

O dėl to, kad Birma naudos lietuvišką trispalvę… Na ne Lietuva gi birmiškąją.

Gal Birmos vyriausybė nusprendė tapti Lietuvos provincija ar majoratu…

Nusprendė, vėliavą pasigamino…. pamiršo įspėt…

Gal ir pyragas. O gal imti ir pakelti į aukštesnę kategoriją pavadinant tortu? Na visai toks…

Taigi reikia trijų pokelių sausainių (Gaidelis, Cukriniai… na kokie paklius. Skanu su Selga) Reikia graikiškų riešutų 100 gramų. Sausainius ir riešutus sumalam per mėsmale ( greičiausias būdas susmulkinti). 5 šaukštai rudo cukraus, 100gramų sviesto lydyto. Viską išmaišome, krečiame į formą, paspaudžiame ir suformuojame dubenėlį su kraštais. Forma išklota kepamuoju popieriumi.

Orkaitė įkaitinta iki 180 laipsnių. Kišame formą su tešla ir ruošiame įdarą.

Naminę rikotą išplakame su 5 šaukštais rudojo cukraus. (Rikotos tiek kiek gaunasi iš 2 litrų rūgapienio naminio. ) Tada įdedame 100 gramų grietinės. ( Grietinė yra grietinė, o ne koksai tai riebalų mišinys). Paplakame. Po vieną plakant sumušame 4-5 kiaušinius (priklausomai nuo dydžio).

Ištraukiame apkeptą tešlą, ant viršaus užpylame varškės kremą ir vėl į orkaitę. Kepame 35 minutes. Išjungiame orkaitę ir paliekame, kad atvėstų.

Po to į šaldytuvą.

Labai skanu…

Šian man laisvadienis.

Šian aš buvau seime. Konferencijoje. Konferencijoje patiko…

Ryte lyjo labai labai… Einant į važiavimą į konferenciją kažkokis vairuotojas aptaškė klaikiai. Buvau kelnėta… Likau šlapia… labai šlapia…

Bet paskui išdžiūvau ir nesimatė

Konferencijoje mačiau įdomių žmogų… mačiau pranciškonų kapucinų vienuolį. Labai jo abitas ir virvė su kuria tą abitą sujuosė impozantiškai atrodė.

Po konferencijos buvome pakviesti trumpam į svečius. Buvau gatvėje labai įdomiu pavadinimu Karaliaus Šulinio gatvė… Taip ir nesupratau ar Karaliaus pavardė Šulinys, ar gatvė pavadinta šulinio iš kurio karalius gėrė garbei.

Svečiuose valgiau ajurvedinį maistelį.

Skanu…

Labai skanūs kotletėliai…

Labai skanus desertas…

Geras laisvadienis…