Apie nieką ir apie viską

Ką tik atsiminiau tai, ką užmiršau padaryti vakar ir ko jokiu būdu neišeina padaryt rytoj.

Prasidėjo nesekadieniai… Vakar jau prasidėjo…

Pirmas:

Vakar fotografavomės. Buvo šalta, norėjau būt graži. Apsivilkau vos ne kaip vasarą, žydru nertiniu. Šiandien sloga. Nežinau kuria vieta kvėpuot…

Antras:

Vakare užblokavau vyro elektroninę bankininkystę. Netyčia žinoma. Tris kartus įvedžiau ne tą slaptažodį. Nors jis tikrai turėjo būt tas. Bus daug triukšmo… Daug daug. Nors vyrui ta bankininkystė reikalinga kaip kiaulei balnas. Bet…

Trečias:

Ryte keisdama katinui smėlį sulaužiau jo dėžės rankenėlę. Negerai… Kampas tai aštrus…

Taigi… Kas toliau?

Atradau naują receptuką Juo gardinu virtinius su kopūstais ir grybais, vakar  balandėlius pratroškinau. Visai skaniai gavosi. Ir labai paprasta pasidaryti. Net Rudolfėlis tą padažą laižė

Prisirenku grybukų sode, nuvalau, apverdu, nukošiu, dar kart perplaunu. Tada su blenderiu susmulkinu iki košės koncistencijos. Įdedu smulkinto baziliko, smulkintų svogūnų ir pagal kiekį maždaug triš šaukštus grietinės ir šaukštą tirpinto sviesto.

Tada šitą marmaliūzę ar ant koldūnų, ar ant balandėlių ir patroškiname kokias 5 minutes.

Šian ryte į mūsų kiemą užklydo mažas gauruotas šunėkas. Neaišku iš kur… Ir prie lango… Mano virtuvytė pusrusyje, langai sulyg žeme. Rudolfėlis tuo metu sėdėjo ant palangės ir gaudė savo atspindį. Nesupranta vargšas, kad tas padaras stikle tai jis pats. Negali pagaut ir pyksta

Staiga baisiai sunerimo. Pradėjo leist garsus, jaudintis. Nušoko, nubėgo prie durų. Vėl atbėgo užšoko ant lango, nušoko atlėkė prie manęs, veda prie durų. Neinu, einu prie lango, žiūriu, matau sėdi šunėkas. Rudolfėlis vėl ant palangės, letena barškina per stiklą… Šunėkas visai prikišęs nosį spiegia ir vizgina uodegą.

Taip jie bendravo gal pusvalandį, su pertrauka, per kurią Rudis mane viliojo prie durų lauko. ( Gal pats norėjo išlėkt pažaisti, gal norėjo, kad šunytį įleisčiau. Aš gi ano kalbos visai nesuprantu. Ką gestais išsiaiškinu tą).

Paskui aš radau svarbesnių, bet ne įdomesnių užsiėmimų. Šuniūkštis kažikur dingo…

Rudis man pasakė “RIAU” ir demonstratyviai atsigulė krepšyje…

O man kas, o aš į darbą ruošiuos…

Visi kažinko bijome. Visi skirtingų dalykų: vieni to, kiti ano… Aš tarkime bijau tokių dalykų:

• bijau netekti darbo;
• bijau, kad kas nors gali nuskriausti mano vaikus ( nors jie ne maži ir patys gali panorėję kitus nuskriausti);
• bijau pasenti ir nukvakti (nors jaunų nukvakėlių pilna);
• bijau mirti;

Manau tos baimės natūralios, bet kad labai įkyrios…

Nesenai gaminau troškinį su baklažanais ir grybais, ir kopūstais. Na tokį troškinuką…

Šiandien pakartojau, bet dariau kitokį. Vietoj kopūstų dėjau šparagines pupeles. Vietoj maltos mėsos dėjau gabaliukais pjaustytą kiaulienos kumpį. Vietoj baravykų savo sodo grybukus. Toliau viskas tas pats.

Nežinau kuris skanesnis…

Po šeštadienio – sekmadienis. Irgi gera diena. Galima ilgiau pamiegoti, galima patinginiaut…

Šian brangiausias sumąstė, kad reikėtų kaimynės tujų gyvatvorę apgenėti. Taip taip… Kaimynės… Taip taip tujų gyvatvorę apgenėti. Nes ji išdūmė į Angliją, o gyvatvorė aukštyn lipa, pusė mano pievutės užstoja… Taigi …

O genėtuvo nėra. Sakom reik nupirkt. Todėl padarėm ekskursiją po parduotuves, bet… neradom. Neradom tai neradom, taip pasilinksminom.

Važiuojam iš vieno miesto galo į kitą. Kažkur pusiaukelėje matome, šliaužia vėžlio žingsniu stilinga prabangi Audi A6. Privažiuojam arčiau, lenkiam, paveizėjam į vairuotoją ir ,atom, kad už vairo diedelis kokiu 75 metų. na toks kriošena. Važiuoja atsargiai.

Mano naminukas sako: “Va senolis į amžiaus pabaigą paėmė visus sutaupytus pinigus ir nusgriovė mašinikę anūkams ant pavydo. Dabar sekmadieniais kai eismas mažiausias mandravoja gatvėmis”.

Mano versija kita: ” Atvažiavo anūkas su Audi A6 pas dieduką. Bulves tai reik padėt nukasti, o diedukas sako: “būk žmogus , anūkyti, leisk prieš smertį pralėkt su tokia mandra mašinike”. Anūkas ne skūpas, leido senoliui pasidžiaugt”.

Įdomu, kuri versija arčiau tiesos.

Šeštadienis geras tuo, kad gali ilgiau pamiegoti, nereikia anksti iš lovos lipt ir į darbą eit… Jei nenori niekur gali neiti… Bet aš dažniausiai noriu išeit kur nors paslankiot… Kad ir į turgų

Va ir šiandien išprašiau brangiausio, kad į turgų nuvežtų, bulvyčių reikia. Nusipirkom maišiuką. Brangios zarazos… 1 kg 1 litas. Buvo ir pigesnių, bet…

Paslankiojom po turgų, paskui namo grįžom…

Turguj pamatėm aviečių sodinukų ir prisiminėm, kad miške tokioj apleistoj sodybėlėj yra aviečių hibridinių didelių didelių. Nusprendėm nuvažiuo tir išsikast keletą krūmelių, nes ten jų vistiek niekam nereikia. Ir oras labai gražus buvo.

Tarta, padaryta. O ten tų hibridinių dygliuotų aviečių priaugę. Ir uogų daug. Gerai, kad važiuodama kibiruka “IKI” pasiėmiau. Tai kol brangiausias avietes kasė aš tą kibiruką ir priavietavau. Tik labai avietės drąskėsi ir dilgynių daug, todėl rankos tiesiog dega.

Dar pagrybaut norėjom… Pavažiavom truputį į mišką radom gal 6 gruzdus. Negi paliksi vienišus liūdėt, pasiėmėm. Galvojom toliau miške pavažiavę rasim makavykų, bet… Pavažiavom… O ten ralis. Keliukus užtvėrinėja. Kad neįstrigtumėm apsisukom ir be makavykų grįžom namučio.

Kad 6 gruzdams nebūtų liūdna teko nueiti į sodą ir išraukti kelmiuką grybų. Auga jie pas mane sode, o kaip vadinasi niekas nežino, vieni vadina gluosninėm kreivabudėm, kiti pieviniais kelmučiais, o aš grybukais. Auga jie kelmais.

O kol mes miške buvom Rudolfėlis likęs vienas pirmiausia apkramtė bananus. Apkandžiojo kaip reikiant. Todėl pietavom šiandien bananais… Beje beveik pusę banano suvalgė Rudis. Tik atgnybt reikėjo ir į burnytę idėt

O iš atvežtų aviečių išviriau uogienę su obuoliais ir svarainiais. Tokią skystą, kad galėčiau pertepimus pyragams daryt ( jei liks…)

Uogienės receptukas:

Nemėgstu kai aviečių uogų kauliukai tarp dantų treška. Nemalonu… Todėl uogas į puodą, užpyliau 1 litru vandens ir pastačiau kad  virtų. Užvirė, nukėliau, per kiaurasamtį nupyliau ir su šaukštu pertryniau. Liko tik kauliukai. Į aviečių sunką pripjaučiau svarainių, ( gal 10 tokių nedidukų) ir obuolių. Obuolių tiek, kad  būtų pusė tūrio skysčio. 2 kg cukraus supyliau ir ant lėtos ugnies viriau maždaug 40 minučių, kol obuoliai visai sutirpo. Tada sudėjau pokelį tirštiklio ir dar 5 minutes paviriau. Tada į stiklainius.

Avietienė aplipo puodo šonus. Gerai, tikriausiai, atrodžiau, kai su batono riekele ir šaukšteliu grandžiau puodą.

Skani uogienė. Neįprasta.

Pastarosiomis dienomis maloniais orais nebuvo kaip lepintis. Lijo, pūtė piktas vėjas, vienas po kito dangum lėkė pilki debesys ir lipo vienas prie kito kol užtraukdavo dangų…

Ir… Vien pagalvojus, kad reikės nugyventi dar ne vieną mėnesį, stebint apšarmojusią augaliją, kenčiant žiemos speigą ar brrendant per žliuginą vandenį, norėdavosi kaukti kaip ciuckui per pilnatį.

Gal todėl ir nuotaika buvo šuniška… Beje, o kodėl šuniška? Mano šuo visada labai pozityviai nusiteikęs ir laimingas. Bet valdžiausi, net savo namiego neaprėkiau, nors tikrai nusipelnęs buvo.

Šian saulėta… O jei saulėta, vadinasi, galima gyvent su šypsena veide… Vadinasi į Lietuvą užklydo Azorų anticiklonas.

O aš galvoju, kad rudens fėja nusileido į žemę:

Ką tik baigiau skaityti James P. D knygą “Šioks toks teisingumas. Byla 005″. Įspūdžiai labai švieži. Knyga skaitėsi nelengvai, bet patiko. Rami, bet ne nuobodi, siužetas įtemptas, bet ne lėkštas. Yra pamąstymų apie gyvenimą, prasmę, atsakomybę, meilę… Perskaičius kai kuriuos skyrius norisi grįžti atgal ir skaityt pakartotinai.

Esu mačiusi per televizorių keletą serijų filmo, kur bylas tyria detektyvas Adamas Dalglišas iš Skotland Jardo. Visai neblogi filmai, tik aš jų pavadinimų nepamenu. Filmo pagal šią knygą aš nemačiau.  O būtų įdomu pažiūrėt.

Apie ką knyga? Trumpas turinys būtų toks: “Šiurpus nusikaltimas įvykdytas, atrodytų, neįmanomoje vietoje – pačioje D.Britanijos teisingumo citadelėje. Old Beilyje, Advokatų kolegijos kabinete nužudoma garsi advokatė Venišija Oldridž, apgynusi ne vieną nusikaltėlį. Adamas Dalglišas ir jo komanda turi įminti nelengvą mįslę. …”

Iki pat paskutinio puslapio neaišku kas žudikas, koks šios žmogžudystės motyvas – advokatės veikla, kerštas, meilė ar susipynę žmonių likimai. Gal tai atpildas už svetimas nuodėmes?

Pabaiga netikėta. Labai netikėta.

Nors žudikas paaiškėja, bet… Ne visada kaltieji lieka nubausti.