Va dabar truputį istorijos
Ir gal geografijos. Deltuva – nedidelis miestelis netoli Ukmergės. Na visai netoli.. kai buvau jauna ir graži tai vaikščiodavau su kompanija ten į šokius.
O dabar kai važiavome mašinuku, tai kaip ir toli pasirodė
Taigi tame miestelyje 1812 metais vyko mūšis tarp rusų ir prancūzų.
Deltuvos mūšis įvyko 1812 metais birželio 28 dieną, Prancūzijos – Rusijos karo metu. Tikroji istorinio mūšio vieta buvo šalia dabartinių Deltuvos kapinių, Žalgirio kaimo slėnyje. Čia Napoleono armijos II pėstininkų korpuso, vadovaujamo maršalo N. Udino avangardas susirėmė su besitraukiančios Rusijos kariuomenes I pėstininkų korpuso, vadovaujamo generolo leitenanto L. Vitgenšteino ariergadu. Šiam vadovavo generolas J. Kulnevas. Generolo vedami rusų kariai sugebėjo sulaikytį prancūzų puolimą ir leido pagrindinėms I pėstininkų korpuso pajėgoms sėkmingai persikelti Ukmergėje per Šventąją bei išvengti apsupimo.
Nuo 1996 metų metų rengiamoi kasmetinės šio mūšio inscenizacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos karo istorijos klubai, o tarp jų yra ir Ukmergės karo istorijos klubas “1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas”, kuriame nemaža pažįstamų.
Apskritai visas renginukas pakankamai įspūdingas. 12 valandą į miesto centrą sužygiuoja a’la kariuomenės.
Jie iškelia savo tautų vėliavas, sveikinimo žodį taria meras.
Po to maždaug 16 valandą žmogai renkasi į Deltuvą, kur būna ir tautodailininkų turgelis,
ir firminiu Vilmergės alumi turgavoja. 
Nebrangiai labai

Ir komentatorius per garsiakalbį kalba. Apie mūšį pasakoja.
Mūšį komentavo istorikas Arvydas Pociūnas pateikė duomenų, kad tikrajame Deltuvos mūšyje dalyvavo 21 308 Rusijos armijos kariai, turėję 96 pabūklus, jie kovėsi su 44 532 Prancūzijos armijos kariais, šaudžiusiais iš 92 pabūklų. Per šį mūšį žuvo 115 žmonių, kovojusių abiejose pusėse, 137 buvo sužeisti.
Laimėtojų šiame mūšyje nebuvo, jis, anot A.Pociūno, dar kartą patvirtino žymiuosius Napoleono žodžius: „Karas yra didelis š.“
Bet žiūrint jis atrodė pakankamai įspūdingas. Dūmai, šaudymai, kariai, arkliai…


O po mūšio buvo galima pasivaikščioti po karių stovyklą, pabendrauti su kariais


Kai paveizojau į husarus, tai pasidarė aišku, kodėl panos pasikėlę sijonus iš namų lėkė
Vien uniformos ir pentinai ko verti