Pasaulis
12/30/2009
Pasaulis…
Koks jis?
Kiekvieno skirtingas ir bendras visiems…
Sniegas
12/29/2009
Šią naktį snigo.
Netvarka…
Buvo tik nutirpę, o dabar pridrėbė vėl…
Sunku eit, batai apsivelia…
Bet gražu…
Medžiai tokiais baltais papūrusiais kailinačiais.
O pievos žolės irgi paskendusios…
Kaip tame eilėraštyje , kur “Pusnynuos nykštukai miega
………………………………………….
Bėga ragana per sniegą, nepalikdama pėdų”
Nuobodžiausias romanas
Perskaičiau…
Autorius: Mikhail Anikin,
knyga:Pavogtas romanas.
Sugundė knygos anotacija.
| Anotacija |
|
Romano herojus Ivanas Kalikinas – knygos autoriaus Mikhailo Anikino (to paties, iš kurio Danas Brownas pavogė “Da Vinčio kodo” idėjas) alter ego. |
Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“ sukėlė ne vieną skandalą: su autoriumi bylinėjasi ir europiečiai, ir amerikiečiai.
Bet Dano Browno knyga įtraukianti, įdomi, lengvai skaitoma.
O Michailas Anikinas parašė kažkokią biliberdą…
Gal ir gerai, kad jo idėjas nukniso, bent įdomių romanų ir filmų sukūrė…
Tilapijos su džiovintais baravykais
Na po truputį surašysiu patiekalus kuriuos buvau kūčioms patiekus.
Gal kada paklausysiu draugių patarimų ir parašysiu savo išsidirbinėjimų knygą. Na kuo aš prastesnė už nekurias damas… Kad tėveliai darbo bitės buvo, kad vyras …
Knyga tai mano bus…
Taigi imame tilapijų file, atšildome, nusausiname. Padarome marinatą: 1valgomas šaukštas druskos, 1 arbatinis šaukštelis dašio, 1 valgomas šaukštas garstyčių, 1 arbatinis šaukštelis krapų, 2 šaukštai balzaminio acto. Marinatu ištriname žuvį, gerai pamakaluojame ir paliekame pusei valandos.
Džiovintus grybus užpilame verdančiu vandeniu irgi pusei valandos.
Vėliau imame tilapiją, ant jos dedame džiovintų pasmulkytų baravykų ir susukame suktinuką. Taip pasielgiame su visomis tilapijomis. Sustatome į skardelę ant kepamojo popieriaus ir kepame orkaitėje įkaitintoje iki 225 laipsnių 30 minučių, kas 10 minučių apipurškiant vandenėliu kuriammirko grybai.
Valgomos tilapijos šaltos ( skaniau, bent man). Labai tinka marinuoų paprikų ir raudonųjų burokėlių mišrainė.
Daina
Kodėl paukštis čiulba?
Jis tiek daug nori papasakoti, o nemoka žmonių kalbos…
Kas yra tyla?
Tai sielos daina…kurią gali išgirsti tik širdimi
Ir po akmenų sunkybe,
Po užmigusių medžių šaknimis,
Plevena ugnimi melodijos srovė.
Nurimus vėjui ir triukšmui
Atsiveria akys…
Antis vyno marinate
12/28/2009
Šiandien ryte pusryčiams sulapnojau paskutinį gabalėlį gervuogių vyniotinio, kuris turėjo būti ledų desertu. Kurį laiką ir buvo. Paskui buvo paprastu pyragu, bet prastesniu nuo to netapo. Dar liko Tiramisu, vaflinis pyragas “Romeo ir Džiuljeta”, naminis keksas. Pirktiniai sausainiai nesiskaito…
Vadinasi galima pradėt gaminti Naujiesiems.
Kalėdinis topas buvo kepta antis. Norėjau ją įdaryti, bet paskui pateikiau su keptomis bulvėmis.
Antytė buvo marinuota vyne. (Bandysiu taip pasidaryt vištą)
1,5 kg antį nuplikome verdančiu vandeniu ir nušluostome sausai.
Pasidarome prieskonių mišinį: galvutė česnako susmulkinta. Bazilikas, čiobreliai, raudonėlis, džiovintas salieras po 2 arbatinius šaukštelius. Kupinas šaukštas druskos ir 1 arbatinis šaukštelis cukraus. Viską sumaišome ir tuo mišiniu masažuojamais judesiais ištriname antį. Kitaip tariant išmasažuojame. Paukšteliams irgi reikia masažiuko.
Pusė litro balto sauso vyno supilame į antį. Pateliuskuojame. Tada dar vyno užpilame ant rankų ir dar pamasažuojame. Įkišame antį į kepimo rankovę, užrišame ir laikome parą.
Prieš kepant į rankovę įdedame bulvių. (Sekantį kartą kišiu bulves į anties pilvą). valandą antį kepiau 275 laipsnių karščio orkaitėje. Tada temperatūrą sumažinau iki 175 ir kepiau dar valandą.
Antis dingo per trumpesnį laiką negu kepė.
Vienos šventės baigiasi…
12/27/2009
Na tikras švenčių maratonas… Va tik baigėsi Kalėdos. Kalėdų senis nuvedė vargšą nusistekenusi elnią i tvartą ( ar kur ten). Į saldumynus nesinori žiūrėt… Į silkes irgi… Mišrainę nunešiau šuneliui, tegu jis irgi Kalėdomis pasidžiaugia.
O už keturių dienų Naujieji…
Oje…
Beje, labai nieko per šias Kalėdas buvo mano kepta antys marinuota baltame vyne ir sluoksniuotas žuvies pyragas. Labai vykę…
Receptus užsirašysiu vėliau, nes…
Reikia atokvėpio, nesinori galvot apie maistą…
Apie vyžas ir čebatus
12/23/2009
Šiandien būdama mieste nusprendžiau pasinaudoti bankomatu. Na reikėjo grynų pinigėlių.
Nors oras superiškai bjaurus prie bankomato eilutė oi kokia nemaža. Nes tų bankomatų mūsų mieste oi kaip mažai…
Prieš mane stovi porelė. Pusamžis vyriškis su motera. Tokis kaip ir elegantiškas, žilas su ūsais, su akiniais. Na tokis… Pačiustytas.
Prieš jį tokia moterytė, kaip švelniai galima pasakyti babytė. Jo amžiaus, bet tokia, gal iš kaimo, na pasmukusi…
Nuėjo ji prie bankomato ir ima savo pinigučius. Iki jos eilė greit judėjo. O čia įstrigo, na krapštosi bobytė. Kažkas neišeina. O elegantiškasai, kad užriaumoja: ” Privažiavo čia vyžų ir gaišina, krapštos prie bankomato, kaip prie savo šiknos” .
Visas elegantiškumas man kaip ir dingo. Moterėlė irgi dingo nuo bankomato. Kodėl nežinau, gal pinigėlius pasiėmė, gal išsigando.
Bet… Čebatas maigė bankomatą dvigubai ilgiau. Piną pamiršo, jo motera traukė popieriukų keletą, ieškojo, paskui dar kažkas buvo. Trumpai tariant ČEBATAS, bet ne chromo, paprastas Kerzinis.
Vaikas 44
Perskaičiau dar vieną knygą. Pakankamai šiurpią. Brrrr… Kaip kokį siaubo romaną.
| Anotacija |
|
„Vaikas 44“ – daugiau nei sukrečiantis romanas. Knyga nukelia į tamsiausią Rusijos istorijos laikotarpį. 1953-ieji. Ant geležinkelio bėgių randamas sužalotas berniuko lavonas. Stalininėje Tarybų Sąjungoje oficialiai jokių nusikaltimų nėra ir negali būti. Tačiau milijonai žmonių gyvena bijodami… valstybės. Mažiausias įtarimas, kad esi ideologiškai nepatikimas – ir tavęs nebėra. Karo didvyris, Valstybės saugumo pareigūnas Levas Demidovas paskiriamas išsiaiškinti ant bėgių rasto berniuko žūties aplinkybes. Laisvėje siautėjantis nusikaltėlis toliau netrukdomai žudo, tai saugumietį priverčia suabejoti valstybės teisumu.
Pradėjęs tirti vaikų žūties aplinkybes, jis patenka į įtarimų bei persekiojimų ratą. Kiekviena paaiškėjusi žmogžudystės detalė Levą ir jo šeimą vis giliau stumia į mirtiną pavojų.
Toks knygos aprašymas. Gan plačiai knygoje atskleistas žmogaus beteisiškumas, slegianti įtarumo atmosfera, kaltų be kaltės situacija. Pagrindiniam herojui iškyla pasirinkimo dilema: paklusti ir išlikti ar plaukti prieš srovę. Verta paskaityti |
Mokslas: angelai negali skraidyti
12/22/2009
Radau įdomų straipsnelį delfyje. Apie tai, kad angelai negali skraidyti.
Materialiai paaiškinta.
Bet angelas, juk romantiška.
O gal vis tik jie skraido. Priešingai biologų išvadoms. Ir ne tik aš taip galvoju:)
Apklausus 36 tūkst. žmonių taip pat paaiškėjo, kad 68 proc. tiki, kad angelai ir demonai veikia šiame pasaulyje.
Pasak R. Wottono, jo tyrimo rezultatai atskleidžia, kodėl mitologija yra tokia galinga.
„Rezultatai gali kai ką pasakyti ir apie tai, kas tikra, ir apie tai, kuo tikime. Angelai yra labai galingi religiniai įvaizdžiai tikintiems. Jų panašumas į žmones suteikia jėgų, tačiau sparnai simbolizuoja, kad jie yra kažkas daugiau. Jie nuneša žinią į dangų, todėl gali skraidyti“
