Kažkada vasarą išėjau į miestą pamiršusi maišą pirkiniams. O kaip sako senolių išmintis “kad kur trumpa ten ir trūksta” užsipirkau daiktų lyg blokadai ruoščiausi…
Anuos reikėjo kažkur sutalpinti…Teko už eurą nusipirkti maišinę tašę… Na tokia visai visai maišinė… Gulėjo ji gulėjo… Sumintinau, kad ją reikia pamarginti…
Tokia idėja šovė…
Ir mano darbo rezultatas… 
Pastaba: tašiukas labai tinkamas nešioti įvairiems popierams. Tikrovėje pilkai rudas…
Tobula moteris…
Tobulybė? Kas tai? Kad ir kaip stengsies vistiek kažko kažkur pritrūks, kažko kažkur bus per daug… Kaip druskos sriuboje…
Bet… Ponas gyvenimas juk neturėjo tikslo padaryti iš žmonių tobulybių… Tobulybių vieta muziejuje…
Kalba, kad pirmadienis sunki diena… Tik nereikia pamiršti - nėra tokio pirmadienio, kuris neužleistų vietos antradieniui.
Yra tokia šalis
Tarp žemės ir dangaus
Gal panaši į tą,
Apie kurią svajojau.
Tik reikia ją surast,
Gal ji už tų kalnų,
O gal visai čia pat…
Šian Kaune vyko tarptautinė konferencija “Kompiuterininkų dienos 2009″ kurioje dalyvavome su drauge.
Tiesiog šaunu…
na jei kur nors dalyvauju aš, tai be kuriozų… Na negalima…
Pradžia vakar vakare. Sprogęs draugės mašiniuko filtras ir … Kaip pasiekti laiku Kauną… Valio, valio draugė praneša, kad viskas čiki važiuojam…
Nuvažiuojam besiplepėdamos be nuotykių, nepaklystam, randam kur mašinuką pastatyti. Draugė padejuoja, kad nemaža mašina sunku parkuotis. Prisiparkavome.
Nubindzename į konferenciją. Pirmasis nesusipratimas, draugė neįtraukta į dalyvių sąrašus. Nors pati užregistravau. Nieko, nekur dėjosi, užregistravo.
Atbuvome iškilmingoje dalyje. Kavos pertraukėlė su skaniais sausainiais ir pyragu. Deje, skanaus pyrago ir skanesnių sausainiukų greit neliko…
Paskambinom vienam brangiam žmogeliui ir suderinom susitikimą. Gavom išsamią instrukciją kaip pasiekti Akropolį ( ne Akropolis žavėjo, bet ten patogiausia susitikti) . Buvom įspėtos Baršausko gatve važiuoti lėtai…
Įsėdom į mašinikę ir matom, kad baigiasi dujos… Bet ne visai baigiasi, kažkuriam laikui užteks. Draugė sako, kad nesipilsim Lukoile, nes ten reik pačiom piltis, pilsimės Statoile. Na josios valia. Lėtai, kad net besilaukianti vėžlienė spėtų judame Baršausko gatve palei žvėrelių kalėjimą. Iš priekio atvažiuojančios mašinos pypsena…Na jų valia… Laimingai pasiekiam Akropolį, susirandam kur pastatyti mašinuką. Susitinkame su kuo reikėjo, pabendraujame. Gauname instrukcią kaip išvažiuoti iš Kauno.
Važiuojame, bet vis pamirštame persirikiuoti… Taigi kai reik sukti kairėn arba dešinėn rikiuojamės vietoje. Kiti eismo dalyviai mandagūs ir sudaro tam sąlygas.
Degalinė… Darbuotoja liepia atidaryt kapotą… Bet… Nesugebam… Susirandam tokį visai nieko vyruką ir paprašom pagalbos. Kapotas įveiktas… Kol draugė mokasi už kurą aš įpareigota paklausti kaip išvažiuoti į kelią kuris veda į Ukmergę. Teiraujausi darbuotojos. Ji mielai paaiškina: ” Va išvažiuosite pro tą išvažiavimą, iš kart į antrą eilę ir tiesiai tiesiai. Bus Karmėlava, tada tiesiai tolyn bus Jonava, tada tiesiai ir privažiuosit Ukmergę” 
Mes taip ir padarėme.
Na dar Jonavoj į tokią žavią sendaikčių parduotuvikę užsukome. Ten tiek vintage ir retro daikčiukų…
Pagaliau laimingai pasiekėme namučius…
Buvo linksma, tik žiauriai kankino migrena. Bet iš to smagumo ir su skausmu susitaikiau 
Vakar man buvo laisvadienis. Tai yra išeiginė… Sumintijau nueiti į miestą, į turgų, bo trečiadienis turgaus diena. Šiaip pasišlaistyti… Nes miesto centre nesu buvus gal porą gerų savaičių…
Taigi nutrepsėjau ir… Pataikiau ant didžiojo vandalizmo akto… Mieste buvo pjaunamos liepos. Centre… Išpjauta visa liepų alėjair ekskovatoriai rovė liepų šaknis. Kai grįžinėjau pjovė liepaites Kęstučio aikštėje.
MIESTAS IŠ KARTO TAPO NYKIAI NUOGAS…
Aš tas liepas nuo vaikystės prisimenu…
Grafikams daviau temą: “Mano sveikata – mano rankose”. Žiūrėjau ir stebėjausi… Vienoda… Spalvos, šriftai… Jei temoje paminėtas žodis rankos, tai… Rankos… ir tik rankos…
Bet tas darbas, susikaupus ir stengimasis nuoširdus, užkrėtė…
Panorau ir savo darbelio sveikatos tema…
Kad grybų yra visokių spalvų: geltonų, žalių, oranžinių, rudų, raudonų, raudonų su taškeliais, juodų… Na visokių visokių esu mačiusi, valgiusi, čiupinėjusi…
Bet…
Mėlynas grybas… Daug mėlynų grybų, kai tas mėlynumas veria akį taip, kad net skaudu…
Pasirodo atsirado, miške… Ir raganos žiedu auga…
Bais netikėta…
Kas per dyvai…
Kažkada rašiau, kad vaikams liepiau rašyti laiškus savo 5 kartos proseniams. Net ir paskaičiavau, kad senieji turėjo gyventi kažkur apie 1600 metus.
Rašė vaikai… Pasakojo apie kompiuterius, skalbimo mašinas, televizorius… Apskritai labai nuoširdžiai nuo dūšios porino.
O tuo metu buvo paskelbtas konkursas “Dovana Lietuvos tūkstantmečiui”. Ėmėm surizikavom…
Ir vienas darbelis tapo prizininku…
Malonu …
Na čia aš apie save…
Šiandien kaip ir vieną pamoką turėjau…
Galėjau senai eit namo, bet… Vis dar trinuosi mokykloj. Vis dirbu:) O galėčiau lovytėj padrybsoti, paskaityti, papiešti…
Et…
