Apie nieką ir apie viską

Taigi džiovinau pomidorus. Supjausčiau riekelėmis ir apibarsčiau druska. palaikiau 15 minučių, susidariusį skystį nupyliau ir sudėjau pomidorus dpiovintis į džiovintuvą. Išdžiuvo per 6 valandas. Kadangi džiovinau tik eksperimentinę, bandomąją partiją, tai džiovinau nedaug. Kartu dar džiovinau ir baziliką. Išdžiūvusius pomidorus sudėjau į stiklinį indelį ir apbarsčiau bazilikais.

Kur ten jau iškesiu neparagavus. Pasidariau sumuštinį: batono riekė, varškė, o ant viršaus pomidorai. Nemeluosiu…. Skanu

Šiaip ruošiuos džiovintus pomidorus užpilti užpilu: 1:1 balzaminis actas ir alyvuogių aliejus + smulkintas česnakas.

Va šian paskutinė liepos diena Dar vienas vasaros mėnuo praėjo… Vasaros ir mano atostogyčių… Atostogaut liko dar 25 dienos su visais šeštadieniais ir sekmadieniais.

Šiandien vėl buvome grybauti. išvažiavome anksti ir pasigrybavome iki lietaus. radome ir voveraičių ir kelis baravykus ir raudonikių ir lepšių… Deje deje daugybė grybų baisiai sukirmelėję… Bet užteko pasičirškinimui su kaimiškais lašinukais smulkiai pjaustytais ir svogūnais, porą litrų užšaldžiau žiemai, o geruosius pulkaunykus džiovinu. Kvepia visa virtuvė, net per stipriai…

Va šysyk puškalą nuo uodų ir erkių pasiėmiau. Miške tris kartus purškiausi, uodai ne[uolė, bet… Maža erkė sugebėjo užroplinti ir įsisiurbti… kad ją kur… O mano brangiausias užtikrino, kad tame miške erkių nėra… Va ir tikėk

Bet miške patiko… Kol maniškis ėjo į raudonikyną (aš negalėjau, nes reik eit per bebryną, o aš guminių batų neturiu, grybauju su sportinukais) tai mašinoje ramiai pasedėjau, popierių pagadinau paišeliodama

Beje, dar pabandžiau džiovinti pomidorus…

Šiandien iš draugės gavau laiškelį su priekaištu, kad ji nesulaukia mano bloge sluoksniuotų ledų recepto, o tai ką aš greitakalbe susakiau, tai ji nepamena, nes valgė tuos mano ledus. HMZZZZZZZZZZ Tai ne ausimis gi valgė…

Bet…

Šiaip gal čia net ne ledai, bet šaldytas desertas. Jam pagaminti reikės:

8 sausainių. Tų paprastų, keturkampių iš pokelio. Anksčiau aš imdavai Selga ir pamaišydavau kelių skonių, bet dabar radau Norfoje sausainius Korovka. Va jie labai tinka. Labai skanūs šokoladiniai, o nesenai radau dar ir varškės skonio. Taigi įmame sausainius, įdedame į politeleno maišelį ir pakočiojame su kočėlu. Gautus trupinius supilame į indą kuriame bus ledai – desertas. Supilame taip, kad pasklistų po visą dugną.

Tada su smulkintuvu sutriname stiklinę uogų. Tiks bet kokios: braškės, mėlynės, vyšnios, juodi serbentai. Sutrintas uogas užpilame ant sausainių.

Ruošiame trečią sluoksnį: 1 bananas, 1 valgomas šaukštas medaus, 1 valgomas šaukštas aguonų, 3 valgomi šaukštai kviečių sėlenų (o va jas galima keisti dribsniais, sausais pusryčiaus, kukurūzais ir dar kažin kuo). Aš jei keičiu tai keičiu į Lerry’s Premium Miusli arba Aha kakavinius rutuliukus. Ir 350 gr jogurto be priedų. Viską suplakti su mikseriu ir gautą masę užpilti ant uogų.

Kišame indą į šaldymo kamerą ir laikome porą valandų. Šiaip galima ir ilgiau, bet tada labai jau standūs buna. papuošti galima plakta grietinėle ir apibarstyti šokolado trupiniais. Bet čia jau VIP personoms.

Neseniai perskaičiau knygą “Kerėtojos”. Autorės  L. Zailskienė ir D. Zailskaitė – motina ir dukra, rašančios apie šiuolaikinį pasaulį, kuriame ne viskas paprasta.

Jei atvirai, tai knyga visai visai nepatiko. Mano skoniui lėkšta ir… Sugundė aprašymas kuriame rašoma : “Romano „Kerėtojos“ pagrindinės veikėjos: dvi moterys – duktė ir mama. Pirmoje dalyje kalbama apie skaudžių išgyvenimų kupiną merginos gyvenimą. Duktė nuo paauglystės maištauja ir, gyvendama savarankišką gyvenimą, draugauja su abejotinos moralės žmonėmis.

Antroje dalyje kalbama apie jos motiną, karjeristę verslininkę. Netikėtame siužeto posūkyje jųdviejų gyvenimai susipina. Jų erotiniai nuotykiai, artimų ir ne taip artimų žmonių istorijos, kriminaliniai nutikimai priverčia jas perkainoti savo vertybes ir tai moteris suartina. Painios siužetinės linijos daro kūrinį intriguojantį, atspindintį šiuolaikinio moteriško gyvenimo realijas.”

Regis viskas taip, dar eropornokažko įterpta, bet… Na nepatiko man…………. Ir viskas

Šian man belieka tik anekdotus skaityt…

Labiausiai tinkamus  cituoju

****************

Vyras skaito laikraštį ir sako žmonai:
- Visad sakiau, kad moterys – plepės. Va, rašo, moteris per dieną ištaria ~2200 žodžių, o vyras tik ~1100..
- Taip yra todėl, brangusis, kad moterys priverstos viską atkartoti.
- Ką sakei?

*****************

Nuskendo laivas. Prie vienišos salelės priplaukia per stebuklą išsigelbėjęs vyras. O saloje jį sutinka taipogi per stebuklą išsigelbėjusi žmona.
- Ir kur gi tu visą parą basteisi? Laivas juk nuskendo dar vakar!?

Išeinu šyryt į kiemą, o po alyvine obelimi prikritę obuolių… Ir ko jiems neaugti, nenokti? Tokie mažiai ant žolės voliojasi Ir nepasakytum, kad kirmelėti… Bet žali, valgymui netinkami… Na mažius į kompostą, bet prikritusių ir visai pakenčiamo dydžio obuolėkų yra. Va tuos išmesti gaila… Teko susirinkti ir sunaudoti. Taip atsirado pyragas:)

Obuolius nulupame ir supjaustome skiltelėmis, vidutinio dydžio nei mažomis nei didelėmis. Supjaustytus obuolius suverčiame į skardą išteptą sviestu, kurio tepant nereikia gailėti. Dar kelis gabalėlius šiaip ant dugno numetame. Maždaug ketvirtį pokučio sviesto sunaudoju.

Kai obuoliukai sudėti į skardą jungiu orkaitę kad pakaistų. Orkaitės karštumas turi but 200 laipsnių. (Ar negeriau būt buvę ant mamos obels šakos?)

Kol orkaitė kaista suplaku tešlą kuriai reikia 4 kiaušiniu, dėžutės kondensuoto sutirštinto pieno, stiklines 300 ml miltų, pusės arbatinio šaukštelio druskos ir 3 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių. Tešlą išplaku mikseriu, kurį įjungiu didžiausiu greičiu. Kai tešla tampa vienalyte užpilu jają ant obuolių ir gražiai šaukštu išlyginu. Ir į orkaitę.

Kepa maždaug 30-35 minutes. (Šian viršų truputi prisvylinau, nes dar savo orkaitėlės neatiderinu, ypač pyragams)

Pyragas labai skanus šiltas su ledais. Na tikras niam niam.

Beje, jei į pyragą įdėsim gvazdikėlių ir kardamono, bei kondensuoto pieno dėsim pusę indelio, o likusia pusę medaus ( galima dirbtinio) gausis labai skanus medaunykas.

Šiandien nuėjau į Norfą, pigių bananų nusipirkti Kokteilio vyšninio -bananinio įsigeidžiau. Pasiėmiau bananų, vaikštau, o toks pusamžis vyriškas drėbteli: “Vaikšto čia visokios raganos”. Pažiūrėjau, lyg ir negirtas… Gal aš jam labai baisi pasirodžiau… Bet nesigilinau…

O grįžus namo susimąsčiau… Ragana tai ragana… Vienos moteros tampa raganomis iš meilės, laimingos ar nelaimingos. Kitos gimsta raganomis ir nieko čia nepadarysi:) Yra kaip yra… Nesiginu, turiu aš to raganiškumo…

O nesenai vienoje knygoje perskaičiau, kad “kiekvieni namai turi turėti moterį, židinį ir katiną”. Na esu namuose, šiaip ar taip moteris. Židinį šią vasarą susimūrijome, o va su gyvu katinu bėda… Nebebėr… Bet mano kambaryje ant lentynėlių sėdi net 13 medinių katyčių… Kelis kartus per savaitę nuglostomų… Gal jos kompensuoja vieno gyvo katino nebuvimą?

Manau kiekvienai moterai būdingas ieškojimas… Ieškojimas kažko… Nesenai mano perskaitytoje knygoje herojus iš Žaliosios gatvės tramvajumi nuvažiavo į savo svajonių šalį… O gal kažkur yra žalios durys, kurias atvėrus laukia nepažiįstamas ir visai kitoks pasaulis?

O ten… Ten galima sugauti laimės paukštę

Ir nereiks jokio raganiškumo….

Ar jums nebūna rytų, kai niekaip neužsiriša išdykėlis batų raištelis, kai baltą staltiesę netyčia nudažo ruda išsiliejusios kavos dėmė, o kažkur pasislėpusi juokiasi viena iš dviejų kumštinių pirštinių? Mano senas draugas Antoine de Saint Exupery pasakytų, kad gyvenimas visados griauna formules ir žmogus atsiskleidžia tik tada, kai galynėjasi su kliūtimis…

Yra tokia daina, kurios nežinau nei pavadinimo, nei atlikėjo ir girdėjau viso labo ją tik du kartus Bet patiko…

Norėjau susirast per netą, bet… Nelemta… Nes ir žodžių beveik nežinau… Abu kartus girdėjau šią dainą važiuodama autobusu per radijo stotį “Lietus”

Įstrigo žodžiai “O mano kortą kerta juoda širdžių dama” ir viskas…

Iš dainos žodžių kilo vaizdinys, kurį nupiešiau… Net dviem variantais apidailinau. Nors tiek…

Žaidimas su likimu I

Žaidimas su likimu II

Sako šiandien buvo karščiausia vasaros diena. Na ir vakar buvo karšta.

Delfyje radau, kad rytiniuose rajonuose, kur sekmadienį buvo prognozuojama per 30 laipsnių šilumos, turėjo būti juntamas karščio indeksas, teigiama, galėjo siekti 40 laipsnių.

O kai karšta tai be proto norisi gerti. Bent jau man O paprasto gryno, tyro vandens aš kažkodėl skirtingai negu normalūs žmogai negaliu atsigerti… Plempiu plempiu ir vistiek… Ir net medikai sako, kad troškulį patartina malšinti sultimis, arbata ar negazuotu mineraliniu vandeniu, nes prakaituojant netenkama ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų bei druskų. Apie vandenėlį tyrą iš po krano nekalbama…

Todėl…

Mano šios vasaros atradimas. Kažkur rastas, skaitytas, matytas ir pervirgilintas…

Taigi;

sauja citrininės melisos arba mėtos lapų, 1 valgomas šaukštas medaus, dviejų vitrinų sultys ir vienos žievelė, dviejų apelsinų sultys (galima apseiti ir be jų), tarkuotos imbiero šaknies. Viską užpilti 1,5 litro karšto virinto vandens. Pravėsinti, įstatyti į šaldytuvą, kai visiškai atvės perkošti, kad būtų tik grynas skystis. papildyti iki 2 litrų vandenuku.

Labai gaivina ir troškulį malšina