Apie nieką ir apie viską

Šiandien vėl eksperimentavau virtuvėje.  Eksperimentas pavyko. Baklažanas tai senokai gyveno tarp daržovių šaldytuve, netoli jo glaustėsi cukinija. Taigi nusprendžiau sunaudoti pietums.

Pirmiausia alyvuogių aliejuje apkepinau svogūną supjaustytą žiedeliais. Kai svogūnas pradėjo gelsti įdėjau česnako ir pakaitinau. Tada dar truputi alyvos ir sud4jau supjaustytą baklažaną. Prieš tai jį palaikiau druskoje, tada nuploviau, nusausinau. Pakepinau ir pridėjau cukiniją supjaustytą kubeliais.

Truputį palaukus sukroviau du supjaustytus pomidorus be minkštimo, įpyliau pomidorų sulčių, pabarsčiau džiovintais čiobreliais, raudonėliu ir sauja pjaustyto šviežio baziliko. Dar įpyliau du šaukštus balzaminio acto. Viską uždengiau ir troškinau maždaug 30 minučių ant mažos ugnies.

Visas šio troškio gamybos laikas maždaug 45 minutės.

O orkaitėje kepiau traškią vistieną. Krūtinėlę supjausčiau juostelėmis, apibarsčiau priekoniais ir druska, ir apvoliojau miltuose. Tada padariau plakinį iš 2 kiaušinių, šaukšto alyvuogių aliejaus ir pusės citrinos sulčių. Juostelę į plakinį ir į džiuvesėlius. Sudėjau į kepimo skardą ir 35 minutės karščiausioj orkaitėje.

Beje traškiai skanūs ir šalti. ir visai neriebūs…

O valgant su baklažanais labai pikantiškas skonis

Va dvi šiltos dienos. Tokios šiltos, kad gera…

Pagaliau vasara…

vasara

Martynas Heidegeris vokiečių filosofas  pasakė, kad laimė yra trumpa stotelė tarp per daug ir tarp per mažai.

O man atrodo, kad laimė tai kažkas, kas atsiranda kai negalvoji, deje, negalvodamas visai tikrai nepasijusi laimingu…

O gal?

Kažkas, pavadinimo nesugalvojau

Visai neseniai man pasakė ” Moterys turi polinkį grįžti į vaikystę. Vyrai net neišauga iš jos, skiriasi tik jų žaislų kainos”

Tikra tiesa…

Na aš vėl apie braškes Juk kol yra reik valgyt ir gardžiuotis.  Įdomu, ar nuo braškių storėjama? Ir visai nejuokinga….

Taigi braškinė pagunda…

300 gramų braškių. Galima imti apmaigytas ir smulkesnes. Sutrini su smulkintuvu. Tada suvarvini į braškes 1 indelį kondensuoto pieno ir paėmus mikserį plaki, plaki, plaki įjungus didžiausią greitį. Ilgai plaki, tada įpili 100 gramų plakamos grietinėlės ir vėl plaki didžiausiu greičiu. Pažiūrėjau į laikrodį, visas plakimas truko apie 15 minučių.

Kai jau išplaki, į plakinį įdedi sveikų braškių, išpilstai į formeles ir įstatai į šaldymo kamerą šaldytis.

Skanu

Na jau rašiau, kad nežinau kuo skiriasi mišrainė ir salotos… Ir ten, ir ten viskas maišoma ir padažu užpilama.  Va dar nežinau kuo kotletai nuo maltinių skiriasi.

Vakar pietum gaminau kažkurį iš jų.

O buvo taip…

Turguj vaikštinėdama susitinku savo mamą. Ji pasiguodė, kad jąją pykina nuo mėsos gaminių kvapo, bet kaip nebūtų keista susitikome ten kur prekiaujama mėsa.

Pasiguodžiau, kad mano mėsmalė nemala, o traiško mėsą todėl kotletukų tokių kaip aš mėgstu neišeina iškepti O ji sako, kad turi dvi mėsmales, viena irgi traiško, o kita gerai mala, bet baisiai atrodo, nes beveik mano bendraamžė.

Kai nuvažiavau man atidavė abi mėsmales. Va mano bendraamžė tikrai žymiai blogiau išsilaikius negu aš (čia išorinis vaizdas) malė tikrai nuostabiai.  Iš to džiaugsmo pagauta įkvėpimo sumaliau gal 1 kg pusriebės paršienos ir prikepiau kotletų.

Taigi:

1 kg pusriebės maltos mėsos; 2 kiaušiniai, 150 gramų sojų dribsnių ( kažkas sakė, kad valgant tokius produktus numirsiu po 100 metų nuo mutacijos), šaukštelis baziliko, žiupwsnelis raudonėlio, druskos ir pipirų.

Viską sumaišai, gerai išminkai ir kepi įkaitintuose riebaluose. Kai gerai apkepa iš abiejų pusių numažini ugnį ir ant kiekvieno kotleto užpili po šaukštą grietinėlės.

Sau aš kotletukus dar pasiskaninau, nes brangiausias nemėgsta įdarytų kotletų.

Va į maniškių vidų įdejau Fetos sūrio. Kitaip sakant kotletus pdariau panašius į cepelinus su sūrio įdaru. Man patiko.

O prie kotletų buvo margos vasaros salotos.

Šiaip tai valgio gaminimas baisiai nedėkingas darbas Trypčioji virtuvėje kelias valandas, gamini Per pusvalandį suvalgai… Po kiek laiko vėl viskas iš pradžios…

Kai skaniai padarai valgo lyg taip ir turi būt… Jei kas neišeina, tai ir po pusmečio prisimena ir primena

Kaip ir sakiau, taip ir buvo…

Įsidarbinau žirafos giminaite, išbėrė… Apie lūpas, nes gi aišku piktnaudžiavau burna… Už kiekvieną malonuma reikia mokėti… Kartais skaidžiai… Pati kalta… Braškės, grietinėlė, baltas šokoladas, juodas šokoladas, riešutai… Bet nuodėmės vertas dalykas.

Va sulaužai šokoladą gabaliukais imu juodą operą su riešutais visą plyta, ir pusę plytos balto šokolado. Lūženas įdedu į indelį, o indelį įstatau į užvirintą vandenį, kad ištirptų. Kol tirpsta, užvirini grietinėlę. Pusę stiklinės, na maždaug 150 ml. Nugraibiau nuo naminio pieno… Nėr ko gert nenugriebtą

Tik užvirusią grietinėlę supyli į ištirpusi šokoladą ir išmaišai.

Viską supyli į fondiu, įberi truputį mėtų (nusipirkau vazonėlį maximoje)  uždegi ugnelę, kad šiltų, ir mirkai braškes, ir į burną…

Galima dar ir ledų pasitiekti…

Tada gaunasi šalta karšta šalta

Pasikartojau, nes draugė užsiciklino, smulkiai parašyk receptą, na kaip orientuotai…

Aš gi gera kartais….

Nu

Noksta braškės… Pamenu, kaip dalindavomės braškes po lygiai… O va daba skanaujuosi jomis viena.

Šiandien buvo draugė į svečius atklydusi. Tai prisiminiau, kad turiu keramikinį fondiu, kuris riogso nenaudojamas. Turiu šokolado ir grietinėlės. Va ir valgėm braškes mirkydamos…

Jaučiu už tokius dalykus būsiu nubausta… Išbers ir vaikščiosiu dėmėta kaip žirafa…

Bet verta

Lėksmas

Jis skuba ten, kur jau tūkstantį kartų būta sapnuose, kur vaikystė, kur pasakos gimsta.

Jis skuba ten, kur naktis prie nakties, kur žvaigždė prie žvaigždės, kur gyvybės versmė neišdžiūsta…

Ir  žirgais, ir naktim prie nakties,ir žvaigžde prie žaigždės mes kasdien į vaikystę sugrįžtam.

Šian gaminau apkepą. Truputuką nusižiūrėjau nuo Lino vištienos apkepo. Linas tai tas vyrukas kuris veda laidą “Susitikime virtuvėje” . Kartais aš pažiūriu…

Taigi Liniškas apkepas, bet Virgiliškai

Reikės dviejų morkų. Linas jas rekomendavo pjaustyti, bet aš stambiais šiaudeliais sutarkavau. Du salierų lapkočiai. Tuos tai supjausčiau kubeliais. Vienas poras ir vienas svogūnas irgi stambiai pjaustyti. Va šitas daržovytes apkepinau alyvoje. Alyvos pyliau nedaug. Tiesa, kol viską pjausčiau apviriau 4 bulves ir palikau aušti. Bulves viriau 5 minutes, taigi vėsintis pastačiau pusžales.

Kai daržovės apkepė, maždaug po 10 minučių, sudėjau mėsytę. Linas rekomendavo vištieną, bet aš gaminau iš liesos kiaulės mėsytės.  Kai sudėjau mėsytę papipirinau, padruskinau ir įpyliau 100 gramų vyno acto. Va tikrajam recepte sakė pilti baltą vyną. Tik, kad aš jo neturėjau. Uždengiau dangčiu ir palikau troškintis.

Išsiviriau baravykų sultinio iš kubelių, nes recepte rekomenduotų baravykų neturėjau.  Sultinio padariau 250 gramų ir dėjau du kubelius koncentrato.

Mėsytei pasitroškinus kokias 20 minučių pamaišiau, supyliau sultinį ir 200 gramų grietinėlės. Ir vėl troškinau pamaišydama, kol visas marmalas pradėjo tirštėti.

Tada viską suverčiau į kepimo formą, ant viršaus užpjausčiau bulves, užbarsčiau čiobrelių džiovintų (vėl nukrypimas nuo recepto, ten siūlė šviežius). Bet lyjo nesvietiškai ir dar nežydi pamiškėj čiobreliai. Storai užtarkavau sūrio ir įkišau į orkaitę kepti. Orkaitės karštumas 225 laipsniai. kepiau maždaug pusvalandį.

Ir visai skaniai gavosi. Tik velniškai sotu… Neapskaičiavau prisikraudama lėkštę